Susitikimuose su „Klaipėdos naftos“, Krovinių terminalo, „Lietuvos geležinkelių“ atsakingais atstovais buvo nagrinėjamos nemalonių kvapų, kuriais skundžiasi gyventojai, galimos priežastys ir ieškota problemų sprendimo būdų. Uoste veikiančių bendrovių paprašyta pateikti, kokios yra taikomos aplinkosauginės priemonės, kad gyventojai jaustų kuo mažiau diskomforto dėl galimų naftos produktų kvapų. „Lietuvos geležinkelių“ atstovų klausta, kaip kontroliuojama, kad per uostą gabenami produktai nepatektų į aplinką.

„Uosto direkcija jaučia atsakomybę, kad uoste veikiančios kompanijos dėtų dar didesnes pastangas darbo kokybei gerinti ir aplinkosauginiams principams diegti. Mes siekėme ir sieksime, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama, todėl visų uosto krovos kompanijų paprašėme pateikti planus dėl aplinkosaugos ir investicijų. Iš įmonių gavome patikinimą, kad bus imamasi papildomų prevencinių priemonių“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Abiejų naftos produktus Klaipėdos uoste kraunančių bendrovių atstovai patikino nuolat investuojantys ir ieškantys sprendimų, kad būtų užtikrinta lakiųjų organinių junginių kontrolė. Abi įmonės tvirtino nuolat vykdančios monitoringą.

„Klaipėdos naftos“ atstovai teigė, kad šiuo metu bendrovėje yra pastatytas lakiųjų organinių junginių rekuperacijos įrenginys, kurio elementai technologiniame procese užtikrina, kad jų viduje esanti anglis absorbuotų angliavandenilių garus ir juos sukondensuotų skysčio pavidalu. Daugelis talpyklų tamsiesiems naftos produktams saugoti, kaupti yra su specialiais pontonais, kurie sulaiko garus ir neleidžia į aplinką patekti lakiems organiniams junginiams. Susitikimo metu bendrovės atstovai patikino, kad šiuo metu yra vykdomas naujų, papildomų lakiųjų organinių junginių kontrolės technologijų parinkimas, kuris yra įtrauktas į bendrovės antrąjį investicijų etapą, renkamas pats tinkamiausias ir efektyviausiais metodas. „Klaipėdos naftos“ vadovybės teigimu, naujų technologijų diegimas bus įgyvendintas antrojo investicijų etapo metu per artimiausius dvejus metus.

Šviesiuosius naftos produktus kraunančio Krovinių terminalo atstovai patikino, kad dėl krovinio specifikos terminalui dirbant visu pajėgumu kvapas yra kaip ir įprastoje degalinėje. Pristatant terminale įdiegtas aplinkosaugos priemones, priminta, kad įmonėje rekuperacinė sistema veikia jau daugiau kaip dešimt metų, o užpernai buvo įrengta ir vagonų rekuperavimo sistema. Siekdama maksimalaus garų valymo efektyvumo, pernai įmonė atnaujino garų rekuperavimo įrenginio priedus. Aplinkosaugai lėšų ketinama skirti ir ateityje.

Sutarta, kad įmonės pateiks planus, ką ketinama nuveikti aplinkosaugos srityje. Susitikimuose teigta, kad įmonėse yra atlikti tyrimai dėl skundų, parengti ar rengiami veiksmų planai, padėsiantys užtikrinti mažesnį aplinkos oro teršalų patekimą į aplinką veiklos metu.

Uosto direkcija savo ruožtu yra įdiegusi tris oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Siekdama dar labiau sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat pernai šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta dešimt dujų detektorių.

Kad taršos prevencija būtų dar stipresnė, o reagavimas operatyvesnis, Uosto direkcija sutarė su LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu dar aktyviau bendradarbiauti keičiantis patikrinimų uoste ir jo prieigose tyrimų, monitoringo duomenimis, rezultatais. Laiku gauta informacija apie bet kokius nuokrypius nuo normos leis nedelsiant reaguoti į situaciją, operatyviai kviestis krovos kompanijas, dėl kurių veiklos gaunama nusiskundimų.