Teisingai pasirinkta vieta

Kai kalavijuočių ordino riteriai baltų žemėse Dangės upės žiotyse ėmėsi kurti pilį, šalia jos kūrėsi ir uostas.

Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad dar iki 1252 m., kai atsirado pilis, tose vietose jau gyveno ir žvejyba bei laivyba vertėsi baltų gentys. Tai reikštų, kad prieš XIII a. atsirandant Mėmelio arba šiandieninės Klaipėdos užuomazgoms toje vietoje jau buvo prieplaukos, kad ir primityvios.

Nėra ko stebėtis, XIII a. – tai laikas, kai vikingų laivai jau įveikdavo didžiausią atstumą. Todėl nieko nuostabaus, kad ir baltų žemėse jau buvo žmonių, kurie mokėjo pasigaminti ir naudotis laiveliais.

Tad jų buvo ir Dangės upės žiotyse, nes tai buvo laivybai palanki vieta. Neatsitiktinai riteriai pilį kūrė toje vietoje, kurią suvokė esant tinkamą jūrų uostui. Pilis ir buvo reikalinga tam, kad gintų uostą, taip pat šalia besikuriantį miestą nuo užpuolikų tiek iš jūros, tiek nuo kranto.

Konkurentai trikdė miestą

Ir tolesniuose Mėmelio ir Klaipėdos miesto etapuose turime akcentuoti uosto ir miesto tolygaus vystymosi svarbą.

Įvairūs šio miesto vystymosi laikotarpiai liudija, kad kai tik būdavo suteikiamos privilegijos vystyti laivyną, Klaipėda tarsi naujai atgydavo.

Istorinis pavyzdys yra XV a. Teutonų ordinas 1475 m. leido statyti laivus ir verstis jūrų prekyba, augo ir miestas, atsirado naujų statinių. Tai netrukus pastebėjo Mėmelio miesto konkurentai.

1520 m. Gdansko pirkliai pasiuntė karo laivus ir surengė Klaipėdos puolimą. Padegti laivai, namai, Dangės upės žiotys užverstos didžiuliais akmenimis. Beveik 300 metų akmenys trikdė laivybą Klaipėdoje.

Galima daryti išvadą, kad šiuo atveju miestas nukentėjo būtent dėl uosto. Konkuruojančio Gdansko miesto pirkliams problemų kėlė ne Klaipėdos miestas, o sparčiai prekybą su kitais Baltijos ir net Šiaurės jūros uostais vystęs Klaipėdos uostas.

Galutinai akmenys iškelti tik 1816 m. Per tą laiką laivyba buvo labai ribojama, nes didesni laivai negalėjo praplaukti pro akmenis. Nepaisant to, šiek tiek prekių iš Klaipėdos iškeliaudavo. Uostas per metus priimdavo apie 20, gal šiek tiek daugiau, o XVIII a. – jau iki 100 laivų. Dideli burlaiviai negalėdavo įplaukti į Dangę. Jie stovėdavo išoriniame reide dabartinio Klaipėdos uosto laivybos kanalo ribose. Prekės į laivus būdavo kraunamos iš valčių. Kai laivą pavykdavo įtempti į Dangės uostą, jis būdavo statomas prie medinės krantinės. Laivui krauti įrengdavo specialų tiltelį ir žmonės nešdavo prekes į laivą. Sunkesni kroviniai būdavo pakraunami naudojantis burlaivio virvėmis.

Tai lėmė, kad tuo laikotarpiu ir Klaipėdos miestas nebuvo itin sparčiai vystomas. Uosto vystymas, jo problemos tiesiogiai lemdavo ir miesto vystymąsi.

Nepaisant sunkaus laikotarpio, iš to laiko Klaipėdoje žinoma ir XVI a. olandų pirklių, ir XVII a. gyvenusio žydų kilmės pirklio ir laivybos savininko Moshes Jacobsono de Jonge's veikla, ir XVIII a. pabaigoje dirbusio uosto statybos inspektoriaus Johano Samuelio Lilienthalio uosto vystymo aprašymai ir konkretūs darbai.

Uosto įtaka miestui ir šaliai

Naujas Klaipėdos uosto atgimimas, kartu ir Klaipėdos miesto pakilimas prasidėjo po vadinamojo Septynerių metų karo. Atsivėrė naujos erdvės kroviniams plukdyti į Klaipėdą. Nemunu ir mariomis ėmė plaukti sieliai iš įvairių vietovių. Baidokais plukdyti ir grūdai, kitos prekės.

Tai keitė ir Klaipėdos miesto veidą. Jis darėsi vis labiau pramoninis. Pradėtos statyti vėjinės, o vėliau ir garinės lentpjūvės. Pirmoji vėjinė lentpjūvė dabartinės Klaipėdos dalyje buvo pastatyta 1759 m. Žinoma, kad 1801 m. jų jau buvo 19, o 1878 m. – 17 vėjinių ir 15 garinių.

XIX a. kasmet į Klaipėdos uostą per metus jau atplaukdavo apie tūkstantis laivų.

Dėl pagausėjusios prekybos vystėsi ne tik uostas, atsirado įvairių naujų statinių pakrantėse nuo Smeltės iki Vitės.

1784–1791 m. pastatytos Pietų ir Šiaurės balasto krantinės, kur burlaiviai, prieš pasikraudami miško medžiagos, palikdavo savo balastą – akmenis, smėlį, žemes.

Vis dėlto iki pat XIX a. vidurio Klaipėdos uosto branduoliu ir toliau reikia laikyti Dangės upę nuo žiočių iki Biržos tilto, o marioms atiteko išorinio uosto vaidmuo, kur laivai laukdavo vietos prie krantinės Dangėje arba kraudavosi medieną prie vėjinių lentpjūvių.

Paraleliai vystėsi ir Klaipėdos miestas. Iš to, ką turime šiandieniniame Klaipėdos senamiestyje, yra dalis pastatų ir iš XIX a.

Visais istoriniais laikotarpiais, įskaitant ir mūsų dienas, Klaipėdos uosto reikšmė buvo itin didelė. Vėlesniais laikais, jau po 1923 m. sukilimo, kai Klaipėdos uostas atiteko Lietuvai, išryškėjo ir didžiulė tiek uosto, tiek Klaipėdos miesto reikšmė ir įtaka formuojantis Lietuvai kaip jūrų valstybei.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.