Žemės virsdavo privačiomis

Dėl to kilo daugybė problemų. Uostui tarsi ir numatytos žemės virto privačiomis, norėdamas vykdyti veiklą uostas tas žemes turėdavo išpirkti. Ištisa problemų virtinė yra su planuotomis uosto rezervinėmis teritorijomis Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Tik užsiminus, kad dar laisvos valstybės žemės galėtų tapti uosto rezervinėmis teritorijomis, jos labai greitai „išgaruodavo“.

Panaši situacija yra ir su uosto žemėmis ties Šventąja. Yra duomenų, kad netgi tarp Šventosios ir Būtingės didžioji dalis žemių yra privatizuotos, vis dar tikintis, kad čia bus statomas išorinis uostas.

Kita problema yra tai, kad uostai nėra užtikrinti, jog jų sanitarinės apsaugos zonose nebus pastatyti veiklą apsunkinantys statiniai. Šiuo metu jie teoriškai galėtų būti statomi.

Supaprastins naudojimo sąlygas

Jau parengtas uosto įstatymo projektas, kuriuo būtų nustatomos specialiosios naudojimo sąlygos uosto rezervinėse teritorijose. Ši įstatymo nuostata būtų įgyvendinama nuo 2019 m. gegužės 1 dienos.

Iki to laiko bus parengtas ištisas dokumentų paketa, kuris bus susietas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu.

Teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šiuo metu nėra registruota.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus taikomos ne tik uostams, oro uostams, bet ir kitiems svarbiems objektams - krašto apsaugos radiolokatorių, meteorologijos stočių, valstybės kelių, energetikos objektams, netgi saugomų teritorijų ir kitose valstybei svarbią reikšmę turinčiose zonose. Tose vietose jokia ūkinė veikla nebus galima.

Numatyta, kad visi specialiosios žemės naudojimo sąlygų objektai bus viešai pristatyti, kai tik bus parengtas jų sąrašas. Į sąrašą bus įtraukti tik konkretūs juridiškai sutvarkyti ir įforminti sklypai.

Ypatinga naujovė bus tai, kad specialiosios žemės naudojimo paskirties žemėse bus supaprastintos tų žemių naudojimo sąlygos jų turėtojams. Bus atsisakoma daugybės derinimo prievolių.

Efektyviausiai naudojama žemė

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu sausumos dalyje naudoja 552,46 ha uosto žemės. Tai žemei specialiosios sąlygos jau nebus taikomos.

Palyginti su kitais aplinkiniais uostais, Klaipėdos uoste žemė naudojama itin efektyviai. Čia krovos dalis vienam hektarui tenka 78141 tonos, kai Rygos uoste ši dalis 17161 tonos, Ventspilio - 21249 tonos, Talino - 24735 tonos.

Šiuo metu rezervinių teritorijų uostas beveik nebeturi. Tačiau vystant uostą yra suplanuota prijungti 336 ha plotą pietinėje uosto dalyje. Taip pat naujai būtų suformuotas 130 ha plotas išoriniame uoste Baltijos jūroje ties Melnrage ir 80 ha plotas pietinėje dalyje Kuršių mariose prie Kiaulės Nugaros.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prabilo ir apie naują 1500 ha plotą pietinėje uosto dalyje tarp Kuršių marių ir Klaipėdos - Šilutės kelio. Toks sklypas galėtų būti suformuotas kartu su privačiu kapitalu. Jame ateityje galėtų būti kuriamos uosto laisvosios zonos su naujomis gamyklomis, sandėliais ir kitokia infrastruktūra.