Uosto privatizavimo bandymas?
Įprasta, kad keičiantis valdžioms „bičiulių grupės“ gali siekti „prastumti“ vienokią ar kitokią jiems naudingą tvarką.
Susisiekimo ministerija Vyriausybei yra pateikusi keisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūros aprašą. Lyg ir nieko naujo, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iki šiol nuomojo uosto žemę įvairioms krovos, laivų remonto ir statybos, kitoms jūrinės veiklos kompanijoms.
Pagrindinė ir bene labiausiai kliūvanti naujovė yra tai, kad Uosto direkcija dalį nekilnojamojo turto uoste galės ne tik nuomoti, bet ir parduoti. Tai tiesiogiai susiję su pačiai Uosto direkcijai priklausančiu turtu.
Dalis žmonių baiminasi, kad anksčiau ar vėliau Klaipėdos uostą bus bandoma privatizuoti. Manyta, kad tai bus daroma panašiai kaip su „Igničiu“, kai suinteresuotiems asmenims buvo leista įsigyti dalį jo akcijų. Bet gali būti, kad uosto turtas būtų išparduodamas ir „lopais“.
Pavyzdys: daug rūpesčių jūrų uoste kėlusį deviacijos įrenginį valstybei teko nacionalizuoti tam, kad jis būtų panaikintas. / V. Matučio nuotr.
Brangi infrastruktūra
Galbūt galimas uosto turto pardavimas apims tik pastatus, pavyzdžiui, kokiame nors buvusiame žvejų uoste. Tačiau turto pardavimas gali apimti ir krantines, įrenginius ar kažką panašaus. Galbūt pardavimas gali būti taikomas ir uosto žemei?
Iš dalies būtų suteikiama galimybė privatiems asmenims įžengti į Klaipėdos uostą kaip turto pirkėjams. Klaipėdos uoste gali atsirasti panašūs „klondaikai“, kokie atsirado prie Vilniaus oro uosto, kai atskiri šalia valdžios esantys asmenys pigiai įsigijo sklypus įvairiems statiniams. Tarp tokių buvo ir vienos ministrių vyras, išniręs iš priedangos, kai jo žmona pasiskraidė su įtartinos reputacijos asmenimis.
Dabar numatyta, kad Klaipėdos uosto turtą, įskaitant ir žemę, galima išnuomoti tik viešojo konkurso būdu. Kai kurie Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad kai atsiranda dideli partiniai ar išskirtinių asmenų interesai, bet kokius konkursus galima lengvai apeiti arba įvykdyti formaliai.
Iki šiol nebuvo jokios tvarkos, kaip galima išnuomoti, o juo labiau parduoti Uosto direkcijai priklausantį turtą jūrų uoste.
Jei koks nors turtas valstybiniame jūrų uoste nebereikalingas, ar ne geriau būtų jį nugriauti, o jei įmanoma, pritaikyti jūrinei veiklai ir su infrastruktūra brangiai išnuomoti jūrinės krypties veikloms, kaip tai daroma didelėje dalyje pasaulio uostų.
Apie kokio nors turto pardavimą jūrų uosto teritorijoje iš viso neturėtų būti kalbama, nebent iš anksto žinoma, kad būtina tokiu turtu pamaloninti kokį nors asmenį.
Klaipėdos uoste bus bandoma išparduoti dalį turto su brangios žemės „lopais“.
Analogijų jau yra buvę
Incidentų su privačiu turtu Klaipėdos uoste praeityje jau yra buvę. Galima prisiminti, kiek vargo uostas turėjo, kai paaiškėjo, jog privatus asmuo jame yra įsigijęs deviacijos įrenginį, buvusį uosto laivybos kanale.
Įrenginys kėlė didelių problemų, kai dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos reikėjo gilinti uosto akvatoriją. Paaiškėjo, kad uosto plėtrai trukdžiusį įrenginį dar 2002 metais už simbolinę 100 eurų sumą buvo įsigijęs privatus asmuo. Valstybei jį teko išpirkti, tik jau ne už simbolinę kainą.
Aiškėja, kad prieš galimą turto pardavimą Klaipėdos uoste keičiant jo nuomos teisės suteikimo procedūrą iš dalies buvo pasisakiusios Aplinkos ir Teisingumo ministerijos. Į dalį jų pastabų nebuvo atsižvelgta.
Akcentuojama, kad Uosto direkcija turinti teisę perleisti jai nereikalingą nuosavybę uoste. Tokia teisė neva sustiprėjusi po to, kai Uosto direkcija tapo akcine bendrove, nes taip ji siekianti didesnio pelno.
Nepaisoma nuostatos, kad įsigijęs Uosto direkcijai nebereikalingą turtą jo pirkėjas taip pat tampa ir itin brangaus, bent taip yra daugelyje uostų, žemės sklypo prie to turto naudotoju.
Naujausi komentarai