Klaipėda išlaiko pozicijas

Kai aplinkiniai uostai šiemet mažina krovos apimtis, Klaipėdos uostas vis dar išlaiko nedidelį teigiamą rezultatą.

Nuo metų pradžios per 5 mėnesius krauta 18,7 mln. tonų. Tai 1,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Priminsime, kad praėję metai Klaipėdos uostui buvo rekordiniai. Ar pavyks juos pakartoti? Apie tai kalbėti dar ankstoka, juo labiau kad praėjusių metų antrojo pusmečio krova buvo gerokai pagyvėjusi. Bet ir šiais metais Klaipėdos uostas turi vilčių. Yra tam tikrų ženklų, kad gali didėti konteinerių krova, nes į uostą daugiau atplauktų didelių MSC laivų.

Praėję metai Klaipėdos uostui buvo tarsi ir ramesni, nes regione dar nesijautė tokios geopolitinės įtampos, kokia yra dabar.

Ir šiemet Klaipėdos uostas dar nepajuto labiau apčiuopiamo baltarusiškų krovinių stygiaus. Tačiau gegužę Klaipėdos uosto krova buvo 2,2 proc. mažesnė nei pernai. Per gegužę iš viso krauta 3,705 mln. tonų.

Iš baltarusiškų krovinių Klaipėda kol kas neteko tik naftos produktų.

Latvijoje vėl didžiausi smukimai

Toliau ryškias krovos kritimo tendencijas išlaiko Latvijos uostai. Jau pernai jie prarado didesnę dalį rusiškų anglių, o šiemet ryškiai mažėjo rūdų, metalo laužo, durpių krova.

Per penkis mėnesius Rygos uosto krova siekė 8,54 mln. tonų. Tai 15,1 proc. mažiau nei pernai.

Pagal procentinę išraišką šiemet vėl labiausiai – per 80 proc. mažėjo anglių ir kokso krova. Dar prieš kelerius metus anglys Rygos uoste sudarė apie pusę jo krovos. Pagal šių metų krovinius anglys yra 6–7 vietoje.

Pagrindiniais Rygos uosto kroviniais tapo grūdai ir jų produktai, konteineriai, mediena ir jos gaminiai. Grūdų ir medienos kiekis Rygos uoste augo, o konteinerių mažėjimas šiemet siekia apie 10 proc.

Išskirtinis šių metų Rygos uosto bruožas, kad jame nebuvo nė vieno keleivio, nes dėl pandemijos visi jūrų keltai iš Rygos sustabdyti ir nėra jokių duomenų, kad šiemet jie būtų atnaujinti.

Ventspilio uosto krova šiemet per penkis mėnesius mažėjo 12 proc. Jis krovė 5,2 mln. tonų. Krovos mažėjimas šiame uoste apėmė beveik visus krovinius.

Šių metų balandis ir gegužė Ventspilio uosto istorijoje buvo vieni iš pačių blogiausių mėnesių. Balandį krauta vos 700 tūkst. tonų.

Minusiniai rezultatai Rusijoje

Krovinių kiekis mažėja ir Rusijos uostuose, bet ne taip ryškiai kaip Latvijoje.

Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet yra 2,7 proc. Iš viso krauta 340 mln. tonų.

Rusijos Baltijos jūros regione krauta 102 mln. tonų. Čia krovos mažėjimas siekė 6,2 proc. Rusijos uostus žemyn tempia ryški naftos ir jos produktų krovos netektis. Ji siekia beveik 10 proc.

Iš Rusijos Baltijos jūros regiono uostų didžiausią krovą išlaiko Ust Lugos uostas. Jis per 5 mėnesius krovė 43,836 mln. tonų. Tai 3 proc. mažiau nei pernai. Naftos krova jame buvo net 31 proc. mažesnė nei pernai.

Išskirtinis bruožas, kad jame net 43 proc. mažiau krauta konteinerių, nors jų kiekis Ust Lugoje nėra didelis. Iš viso per 5 mėnesius konteineriai sudarė 12 293 TEU.

Šiemet konteinerių krova 7 proc. mažesnė ir Sankt Peterburgo uoste. Jų per 7 mėnesius krauta 85 8 763 TEU. Tačiau bendra Sankt Peterburgo krova per penkis mėnesius didesnė 2 proc. nei pernai. Iš viso jis krovė 25,38 mln. tonų.

Rusijos Baltijos jūros regione labiausiai net 17 proc. krito specializuoto naftos ir jos produktų Primorsko uosto krova. Iš viso jis krovė 21,64 mln. tonų.

Net 13 proc. mažiau nei pernai šiemet krauna ir Kaliningrado uostas. Jo krova per 5 mėnesius siekė 4,05 mln. tonų. Net 72 proc. mažiau krauta naftos produktų.

Labai ryškiai – net 25 proc. – sumažėjo krovinių kiekis Kaliningradą ir Ust Lugą jungiančioje jūrų keltų linijoje. Jūrų keltais per 5 mėnesius iš viso gabenta 357 tūkst. tonų krovinių.