Konteinerius pakeitė puspriekabės

2022 ir 2023 m. Klaipėdos uoste dominavo konteinerių krova. Ji buvo tarsi skėtis, kuris tais metais saugojo Klaipėdos uostą nuo dar didesnio krovos kritimo.

Šiemet konteinerių gabenimas per Klaipėdos uostą jau nusilpo.

Iš esmės kritimą lėmė tai, kad žymiai sumažėjo naudotų automobilių tranzitas iš JAV į Ukrainą per Klaipėdos uostą. Buvo įprasta, kad įvairiose aikštelėse aplink Klaipėdą iš konteinerių būdavo ištraukiami amerikietiški automobiliai ir autovežiai su ukrainietiškais numeriais juos išsigabendavo į Ukrainą.

Krovinių nykimas konteineriuose aiškinamas ir tuo, kad susitraukęs Lietuvos pramonės eksportas. Dėl to kyla abejonių, nes eksportą tiesiogiai atspindi jūrų keltais gabenamų krovinių kiekiai. Jų augimas Klaipėdos uoste šiemet pirmąjį pusmetį neįtikėtinai didelis – net 22 proc. didesnis nei pernai.

Tai liudija ir tas faktas, kad iš 16,4 mln. tonų pirmojo pusmečio krovinių net 67 proc. į uostą ar iš jo į žemyninę dalį buvo išgabenti sunkvežimiais, kai traukiniais gabenta tik 23 proc. krovinių. Pagrindiniai kroviniai sunkvežimiuose buvo įvairios prekės į jūrų keltus, taip pat iš jų konteineriai. Kitaip tariant konteinerius uoste keitė puspriekabės, kurių gerokai didesnis kiekis keliavo jūra keltuose.

Didžiausia Lietuvos krovinių apyvarta šiemet buvo su tomis šalimis, kuriose yra tiesioginės jūrų keltų linijos iš Klaipėdos uosto. Per pusmetį krovinių apyvarta su Vokietija buvo 2,8 mln. tonų, su Švedija – 2,6 mln. tonų.

Su Lenkija buvo 1,9 mln. tonų krovinių apyvarta. Ji pasiekta išskirtinai vežant krovinius keliais, kurie yra pakankamai sudėtingi, nes statant automagistralę į Lenkiją ties Marijampole eismas yra ypač apsunkintas.

Galbūt, jei su Lenkija būtų kokia nors jūrų keltų linija, krovinių apyvarta su šia šalimi būtų gerokai didesnė. Jūrų linija į Lenkiją daugybę metų tiesiama tik pažadais. Yra buvę bandomųjų jūrų keltų reisų iš Klaipėdos į Gdansko uostą, bet jie nepasiteisino. Tarp politikų pažadų buvo ir jūrų keltų linija iš Klaipėdos į Svinouiscio uostą, bet tai taip ir liko tik kalbomis.

Realybė: dujomis ir biodujomis varomuose jūrų keltuose „Viking Glory“ ir „Viking Grace“ pagrindiniai klientai yra keleiviai ir jų lengvieji automobiliai. / V. Matučio nuotr.

Konkurencija Baltijoje ir Klaipėdoje

Pakankamai palankiai šių metų jūrų keltų linijų veiklą vertino Danijos laivybos kompanijos DFDS generalinis direktorius Torbenas Carlsenas. Jis akcentavo, kad toliau pavyksta išsaugoti strategines pozicijas keltų rinkoje Baltijos jūroje. Prieš kelerius metus Baltijos jūros rinkoje situacija buvo mažiau palanki.

Kita vertus, Baltijos jūros rinkoje, kaip ir kitose DFDS rinkose Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiaurio zonose, konkurencija didėja.

Ir Klaipėdoje ji tapo aršesnė, nes daugybę metų čia karaliavusi DFDS įgijo papildomą konkurentą  – „TT Line“. Jos keltai anksčiau iš Klaipėdos plaukioję tik į Švedijos Treleborgą, dabar jau siūlo reisus ir į Švedijos Karlshamną bei Vokietijos Travemiundę.

Gali būti, kad Klaipėdoje padidėjusi konkurencija tarp jūrų keltų linijų lėmė bendrą ir itin spartų jūrų keltais gabenamų krovinių augimą.

Tam tikri pokyčiai jūrų keltų rinkose vyksta visame Baltijos jūros regione. Pavyzdžiui, pateiktoje Talino uosto pirmojo pusmečio ataskaitoje taip pat akcentuotas keleivių kiekio augimas keltų linijose. Estijos jūrų keltų linijose sudėtingiau su kroviniais. Jų augimo, skirtingai nei Klaipėdos uoste, nėra. Panaši situacija kaip Taline yra ir Latvijos uostuose. Skirtumas tik tas, kad juose nėra tokio keleivių srauto kaip Taline.

Iš Latvijos sostinės Rygos uosto kol kas nėra nė vieno jūrų kelto. Šio miesto administracija prašė, kad Estijos „Tallink“ grupė sugrąžintų ir aptarnautų jūrų keltų liniją iš Rygos į Stokholmą. Susitarti kol kas nepavyksta. Neatmetama galimybė, kad bus ieškoma kitos laivybos kompanijos. Esmė ta, kad keltų linija iš Rygos į Stokholmą buvo populiari tarp keleivių, bet ne tarp krovinių vežėjų. Įprasta, kad be krovinių, nors ir su didesniu kiekiu keleivių, keltų linijos yra nuostolingos.

Seniau yra buvusi keltų linija ir iš Klaipėdos į Stokholmą, bet buvo uždaryta, nes, kaip ir Rygos atveju, stokojo krovinių.

Didžiausia Lietuvos krovinių apyvarta buvo su tomis šalimis, kuriose yra tiesioginės jūrų keltų linijos iš Klaipėdos uosto.

Naujos linijos ir laivai

Jūrų keltų laivybą Baltijoje gerina ir Lenkijos uostai, ypač su Švedija. Kiek daugiau nei prieš pusmetį iš Gdynės buvo atidaryta nauja keltų linija į Švedijos Sodertaljė uostą ir per Mėlareno ežerą į Vastero uostą.

Pristatyti ir pradėjo plaukioti nauji laivai Lenkijos ir Švedijos linijoje tarp Svinouiscio ir Treleborgo.

Įdomūs pokyčiai vyksta ir jūrų keltų laivyboje tarp Švedijos ir Suomijos. „Viking Line“ savo prestižiniuose keltuose „Viking Glory“ ir „Viking Grace“, kurie varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG), pradėjo naudoti suskystintas biodujas (LBG). Jau ir iki šiol ekologiškai su suskystintomis dujomis plaukioję laivai išmetamų teršalų kiekį su biodujomis sumažintų net 90 proc.

„Viking Line“ vadovybė pateikė ir įdomų faktą, kad suskystintų biodujų naudojimas laivuose gerokai padidino jos jūrų keltų vietų rezervaciją. Su suskystintomis biodujomis jūrų keltus „Viking Line“ planavo naudoti vieną savaitę per Baltijos jūros dieną Suomijoje.

Kompanijos vadovybė teigė, kad keltai „Viking Glory“ ir „Viking Grace“ yra pritaikyti naudoti ne tik LNG ir LBG, bet ir būsimą sintetinį ekologišką kurą, kuris bus gaminamas iš atsinaujinančios energetikos šaltinių.

„Viking Line“ Baltijos jūros versle planuoja išlikti kaip viena inovatyviausių jūrų keltų kompanijų.