Ust Luga – perspektyvus ir rizikingas uostas Pereiti į pagrindinį turinį

Ust Luga – perspektyvus ir rizikingas uostas

2025-02-16 23:00

Rusijos uostų sektorius suvedė praėjusių metų rezultatus. Bendroji krova – kiek mažesnė nei 2023-iaisiais ir siekia 886,3 mln. tonų. Ust Lugos uostas Baltijoje irgi nežymiai sumažino krovą – iki 130 mln. tonų. To uosto perspektyvos būtų šviesios, tačiau, kaip sakoma, yra niuansų.

 Ugniagesiai: vaizdas Ust Lugos „Novateko“ terminale po Ukrainos dronų atakos pernai sausio 21 d.  Ugniagesiai: vaizdas Ust Lugos „Novateko“ terminale po Ukrainos dronų atakos pernai sausio 21 d.

Sprogimo Beirute aidas

Praėjusiais metais administracine tvarka Sankt Peterburge buvo uždrausta krauti azotines trąšas.

Tai įvyko po to, kai Ukrainos dronai pradėjo pasiekti miesto apylinkes. Amonio nitratas yra sprogus.

Prieš penkerius metus Beirute sprogus jo kroviniui, trečdalis milijono miesto gyventojų liko be namų.

Nors gamintojai turi technologijų, kaip sumažinti trąšoms naudojamos salietros sprogstamumą (žinomam norvegui Andersui Breivikui teko ilgai ieškoti tinkamos kondicijos amonio nitrato), rizikuoti niekas nenori.

Tad dabar natūrali salietros eksporto kryptis – per Ust Lugą. Skaičiuojama, kad Sankt Peterburgo sąskaita taip Ust Lugos krova padidės 3 mln. tonų.

„Port Favor“ terminalas

Šiuo metu „Eurochim“ Ust Lugoje baigia statyti universalų trąšų terminalą „Port Favor“.

Skelbiama, kad per jį bus kraunamos tiek azoto, tiek ir kalio bei fosforo trąšos. Projektinis jo pajėgumas būsiąs 16 mln. tonų, jį pasiekti tikimasi jau kitais metais.

Pernai gruodį pradėjo veikti amoniako terminalas, jo projektinis pajėgumas – 1 mln. tonų per metus.

Iki karo amoniaką Rusija eksportuodavo per Odesą vamzdžiu iš Toljačio.

Tikimasi, jog Ust Luga pajėgs aptarnauti visą birių ir skystų Rusijos trąšų eksportą. Baltarusijai, kaip jau rašė „Jūra“, trąšoms eksportuoti yra siūloma Lavna prie Murmansko.

Pasekmės: avariją ties Riugenu Baltijoje patyręs „Eventin“ gabeno 100 tūkst. tonų naftos iš Ust Lugos. Po avarijos planuota nutempti jį prie Skageno kyšulio. / „Scanpix“ / DPA nuotr.

Turbūt plukdys toli

Vasarą turėtų įsigalioti ES muitai Rusijos azoto trąšoms, kurie mažins eksportuotojų pelnus.

Todėl natūrali šių trąšų kryptis dabar tampa tolimosios valstybės – Brazilija, Indija, Kinija.

Gyliai prie krantinių Ust Lugoje leidžia priimti didžiuosius okeaninius balkerius, tad pailgėjęs transporto petys tokio eksporto ekonomiką paveiks nežymiai.

Tuo metu Europoje sprendimai dar labiau didinti muitus Rusijos trąšoms priklausys nuo ES trąšų gamintojų ir žemdirbių lobistinių pajėgumų. Jų interesai priešingi, kol kas laimi gamintojai, tačiau nederėtų nuvertinti ir agrarinio sektoriaus galios.

Naftos krova sumažėjo

Skelbiama, kad naftos krova Ust Lugoje šį sausį buvo mažiausia nuo 2021-ųjų, ji siekė tik pusantro milijono tonų. Uoste yra perkraunama Urals ir KEBCO (Kazachstano naftos rūšių mišinys) nafta.

Analitikai neturi vieningos nuomonės dėl šio kritimo priežasčių. Dalis jų sumažėjimą sieja su naujausiomis šių metų sausio 10 d. paskelbtomis JAV sankcijomis, tačiau toks poveikis atrodo dar per ankstyvas.

Dalis svarsto, kad įtakos galėjo turėti Ukrainos dronų ataka gruodžio pabaigoje prieš Andreapolio (Tverės apskritis) naftos vamzdyno siurblinę, tačiau pakenkimo apimtis ten nėra žinoma.

Europoje sprendimai dar labiau didinti muitus Rusijos trąšoms priklausys nuo ES trąšų gamintojų ir žemdirbių lobistinių pajėgumų. Jų interesai priešingi, kol kas laimi gamintojai, tačiau nederėtų nuvertinti ir agrarinio sektoriaus galios.

Sausio 4 d. dronai atakavo ir pačią Ust Lugą. Skelbiama, kad jie buvo numušti virš „Novatrans“ terminalo ir nepadarė jam žalos.

Kaip ten bebūtų, iš vieno mėnesio rezultatų daryti išvadas apie ilgalaikes krovos tendencijas atrodo per anksti.

Vasario 9 d. jau pačiame uoste avarija ištiko tanklaivį „Koala“. Kol kas dar nėra visiškai aiškios avarijos priežastys.

Laivo amžius, vėliava, draudimo kompanija, įgulos sudėtis leistų manyti, kad avarija įvyko dėl vidinių priežasčių. Tačiau neatmetamas ir išorinis poveikis.

Danai tikrins tanklaivius

Šiek tiek anksčiau, vasario 5 d., Danijos jūrinė administracija paskelbė, jog tikrins „šešėlinius“ tanklaivius, stovinčius ties Skagenu.

Ten prieš mėnesį buvo nutemptas ir tanklaivis „Eventin“, patyręs avariją Baltijoje ties Zasnicu.

Laivybos režimas Belte buvo nustatytas dar 1857-aisiais ir keisdavosi tik karų metu. Pagal jį laivai turi teisę laisvai plaukti sąsiauriais.

Todėl Danija nestabdo ir netikrina sąsiauriais plaukiančių tanklaivių, kurių keliama grėsmė akivaizdi: „šešėlinį“ laivyną daugiausia sudaro tanklaiviai jau arti supjaustymo termino.

Skageno kyšulio įlanka yra įprasta atstovos vieta laivams, ji apsaugota nuo audringos Šiaurės jūros. Ten nenorėdami mokėti uosto rinkliavų laukia ir tanklaiviai. Dabar danai juos ir tikrins.

Skirtingi tarnybų KPI

Sveikas protas sakytų, kad Rusija, gyvybiškai suinteresuota Baltijos jūros keliu, turėtų siekti čia kiek įmanoma sumažinti įtampą. Tačiau to nematome.

Gali būti, kad taip yra dėl nepakankamos koordinacijos tarp atskirų žinybų, kurios kiekviena siekia savo tikslų ir turi specifinius savo veiklos rodiklius. Mintranso ir Minpromtorgo užduotis – plėtoti eksportą vandeniu ir taip užtikrinti valiutą importui.

Tuo metu GRU veiklos rodikliai gali būti vertinami kitais parametrais. Jeigu jų pagrindiniai veiklos rodikliai (angl. KPI) skaičiuojami nutrauktų kabelių skaičiumi, tai tas vyks ir toliau neatsižvelgiant į Minpromtorgo interesus.

Todėl įtampa Baltijoje ir rinkų nervingumas čia nemažėja. O tai turi įtakos ekonomikai – nuo draudimo įkainių iki investicinių projektų parametrų.

Fundamentalūs faktoriai žada šviesią ateitį Ust Lugai. Tačiau aktuali politinė ir karinė situacija kol kas juos niveliuoja.

Laisvė geriau už nelaisvę

Metų pradžioje į laisvę išėjo Valerijus Izrailitas, buvęs legendinis Ust Lugos uosto vystytojas.

Mintranso ir Minpromtorgo užduotis – plėtoti eksportą vandeniu ir taip užtikrinti valiutą importui. Tuo metu GRU veiklos rodikliai gali būti vertinami kitais parametrais. Jeigu jų KPI skaičiuojamas nutrauktų kabelių skaičiumi, tai tas vyks ir toliau neatsižvelgiant į Minpromtorgo interesus.

Jo byla – mažareikšmė Rusijos masteliais nugvelbtų pinigų požiūriu, vos keliasdešimt milijonų dolerių – buvo rezonansinė kitu atžvilgiu.

Po Krymo aneksijos Vladimiras Putinas paskelbė amnestiją verslininkams, jeigu jie prisipažins, kaip tuos kapitalus įgijo, ir sugrąžins juos į Rusiją.

V. Izrailitas buvo vienas pirmųjų, pasinaudojęs šia galimybe.

Tarsi senųjų laikų personažo Izraelito, patikėjusio faraono pažadais, pavyzdys turėjo įkvėpti kitus tokius verslininkus pargabenti pinigus namo.

Labai greitai jam pateikė kaltinimą, pagrįstą jo paties deklaracija, ir jis sėdėjo iki šiol.

Tad ana V. Putino amnestija tarp verslininkų turėjo tik ribotą populiarumą.

Iš Klaipėdos žiūrint, sudėtinga spręsti, tačiau toks įspūdis, jog dabar Ust Luga kaip uostas yra išsitampyta krovos kompanijų, ir tasai ankstesnis vadovas geriau sprendė bendruosius plėtros uždavinius, kurie nesibaigia ties krantine ir terminalu, o aprėpia ir visą geležinkelių ūkį – nuo uosto kelynų iki pat Sankt Peterburgo mazgo – ir gyvenamąją statybą, ir socialinius aspektus.


Tanklaivis gabeno mazutą

Rusijos šiaurės vakarų uoste sekmadienį įvykus sprogimui tanklaivyje, įgula buvo priversta evakuotis, incidentas tiriamas, pranešė šalies federalinė laivybos agentūra.

Jūrų ir upių transporto agentūra „Rosmorrečflot“ pranešė, kad vasario 9-osios rytą Ust Lugos uoste į vakarus nuo Sankt Peterburgo tanklaivyje „Koala“ mašinų skyriuje įvyko sprogimas.

Teigiama, kad įgula pabėgo iš laivo, dėl sprogimo „neišsiliejo krovinys ar nenutekėjo naftos produktai“ ir esą nėra jokios rizikos, kad laivas nuskęs.

Remiantis Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešimu, į incidento vietą buvo nusiųstas žvalgybinis lėktuvas. Išsiliejusios naftos pėdsakų Suomijos įlankoje jis nenustatė.

Suomijos institucijos savarankiškai ištirs incidentą, įvykusį tanklaiviui „Koala“ užplaukus ant seklumos Ust Lugos uoste, pranešė DW. Tai teigė šalies ministras pirmininkas Petteri Orpo. „Suomijos institucijos tiria situaciją. Suomija sustiprino savo pasirengimą reaguoti, jei būtų nustatytas naftos išsiliejimas“, – sakė jis.

Anksčiau tą pačią dieną Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad mazutu pakrautas tanklaivis „Koala“ patyrė incidentą, įvykusį variklio paleidimo metu.

Buvo pažeistas laivo mašinų skyrius ir tanklaivis užplaukė ant seklumos.

Vėliau Federalinė jūrų ir upių transporto agentūra nurodė, kad laivo krovinių talpyklos liko sveikos, todėl naftos produktų nuotėkio pavojus negresia.

Kaip informavo žiniasklaida, laive buvo 24 žmonės: keturi rusai, aštuoni Sakartvelo piliečiai ir 12 indoneziečių. Visi jie buvo evakuoti.

Tanklaivis „Koala“ yra įtrauktas į Rusijos „šešėlinio laivyno“ sąrašą, kurį sudarė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“. Laivas plaukioja su Antigvos ir Barbudos vėliava.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra