Įvertinti geriausieji

Tarptautinės slaugytojų dienos proga vykusi respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Naujos slaugos gairės: iššūkiai ir galimybės“ sukvietė slaugytojus į Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ auditoriją.

Susirinkusieji kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais aptarė pagrindinius iššūkius ir galimybes įgyvendinant nacionalinės slaugos politikos artėjančio dešimtmečio gaires.

Renginys subūrė įvairių medicinos sričių specialistus iš visos Lietuvos – bendrosios praktikos, anestezijos ir intensyviosios terapijos, operacinės, psichikos sveikatos, bendruomenės slaugytojus, radiologijos technologus, kineziterapeutus, ergoterapeutus, socialinius darbuotojus.

Konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė Indrė Būtienė sveikindama atvykusiuosius su švente akcentavo, kad slaugos specialybė šiuo metu – labai paklausi.

„Pati, kaip gydytoja, neįsivaizduoju savo darbo ir apskritai jokios gydymo įstaigos ar sveikatos priežiūros centro be jūsų. Esate poliklinikų ir ligoninių veidas. Todėl džiaugiamės, kad Sveikatos mokslų fakultetas prisideda prie naujų specialistų, tai yra slaugytojų ruošimo. Pastebime vis didėjantį jaunų žmonių susidomėjimą šia specialybe. Nors akivaizdu, jog darbas nėra lengvas – tai savęs pamiršimas vardan paciento“, – kalbėjo I.Būtienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos koordinavo skyriaus vedėja Odeta Vitkūnienė įteikė Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos padėkos raštus už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojamą darbą Lietuvos žmonių sveikatos labui trims Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojoms: konsultacinės poliklinikos, įsikūrusios H.Manto 49 g., vyresniajai slaugytojai Genovaitei Andriuškevičienei, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai Vidai Jasiūnienei bei tuberkuliozės filialo bendrosios praktikos slaugytojai Daliai Alminskienei.

Taip pat Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas padėkos raštais apdovanojo dar trylika įstaigos slaugos specialistų.

„Galbūt Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turi tam tikrų problemų ir naujų iššūkių, tokių kaip kartų kaita ar senėjantis gydytojų amžius. Tačiau jaučiamas judėjimas į gerąją pusę, todėl linkiu, kad šypsena niekada neapleistų jūsų veido, o darbas netaptų kančia“, – šypsojosi direktorius.

Nustebino dalyvių gausa

Visą dieną vykusioje dviejų dalių konferencijoje patirtimi dalijosi ne tik Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Tauragės, Kauno, Palangos bei kitų miestų slaugytojai. Buvo pristatyti aštuoni pranešimai įvairia tematika: nuo nacionalinės slaugos politikos gairių iki slaugytojų bendravimo kompetencijos.

Ypatingas dėmesys renginyje buvo skiriamas paciento saugumo užtikrinimui ir prevencinių priemonių taikymui, sveikatos priežiūros įstaigose pasitaikantiems organizacinės etikos pažeidimams.

Buvo nagrinėjamas slaugytojų vaidmuo sepsio diagnostikoje ir gydyme, kraujo ir jo komponentų perpylimo aktualijos, su kokiomis problemomis susiduria slaugytojai, siekiant įdiegti naujausias technologijas. Taip pat pristatytas naujausias reabilitacinio gydymo metodas – mažojo dubens dugno raumenų treniravimas.

Ligoninėse – slaugytojų trūkumas

Kaip pastebėjo Andželika Zavackienė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai, šiuo metu gydymo įstaigose trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Esą tik ką studijas baigę ir patirties įgiję slaugytojai išvyksta dirbti į Norvegiją.

„Jaunų žmonių netenkina esamas darbo užmokestis, todėl jie masiškai iškeliauja. Priešingai nei pernai, šiuo metu turime nemažai laisvų darbo vietų. Lietuvoje už tokį atlyginimą, koks jis yra dabar, slaugytojai tiesiog nepragyvena. O darbas – be galo atsakingas, jaučiamas didelis krūvis, profesija reikalauja daug žinių ir kompetencijos. Bandome įvairiais būdais motyvuoti studentus, pateikiame geriausias savo įstaigos savybes ir vertybes, kad jie norėtų pas mus pasilikti“, – teigė A.Zavackienė.

Jai antrino ir Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos koordinavo skyriaus vedėja O.Vitkūnienė. Remiantis tarptautinėmis duomenų bazėmis, šiuo metu vienam gydytojui Lietuvos mastu tenka 1,7 slaugytojo. Nors Pasaulio sveikatos organizacija, norint užtikrinti kokybišką ligonio priežiūrą, rekomenduoja keturis.

„Lietuva nepirmauja pagal valstybės skiriamą finansavimą sveikatos sistemai, todėl tai, ką daro mūsų šalies gydytojai ir slaugytojai, tikrai verta pagarbos ir padėkų. Tiesa, kalbant apie slaugytojus, Lietuva tarptautinėje erdvėje neatrodo taip prastai. Seimo patvirtintos Lietuvos sveikatos programos vienas iš siekių, kad iki 2025-ųjų vienam gydytojui Lietuvoje tektų du sveikatos priežiūros specialistai“, – optimistiškai kalbėjo O.Vitkūnienė.

Jos žodžiais, dar viena kylanti problema – didelė regionų atskirtis. „Slaugytojų trūkumas itin ryškus mažesniuose miestuose, kur specialistų ruošimo paslaugos yra nepalankios. Neramina ir tai, kad senėja jų amžius“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Tiesa, anot O.Vitkūnienės, tikimasi, kad ateityje šis slaugytojų netolygumas tarp įvairių Lietuvos regionų mažės, o paslaugos kokybė – gerės. Taip pat siekiama, kad ateityje didėtų ne tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, bet ir visuomenės pasitikėjimas teikiamomis paslaugomis.