ES paraginus sugriežtinti dujinių pistoletų ir mažo kalibro ginklų kontrolę, Lietuvoje jau buvo įteisinta per 13 tūkst. tokių savigynos įrankių. Tačiau ginklų pardavėjai tai vadina nereikalingomis priemonėmis ir skundžiasi smarkiai suprastėjusia prekyba.

Priežastis – perdirbimas

"Lietuvoje iki 2011-ųjų buvo nesunku įsigyti dujinį pistoletą, kurį vėliau galima perdirbti į šaudantį tikromis kulkomis, ir tuo buvo piktnaudžiaujama", – kalbėjo Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.

Praėjusį dešimtmetį Vakarų Europoje Lietuva buvo linksniuojama kaip viena pagrindinių valstybių, kurioje dujiniai pistoletai perdaromi į kovinius. Už pusę tūkstančio litų Lietuvoje pirktas ir vietos auksarankių perdirbtas dujinis pistoletas užsienyje pabrangdavo iki 10 tūkst. Tokie ginklai puikiai tiko nusikalstamai veiklai.

Todėl prieš dvejus metus, remiantis ES direktyva, įvesti pakeitimai įpareigojo dujinių ir nedidelės galios, taip pat senovinių ginklų savininkus registruoti turimas šaunamąsias priemones policijos komisariate. Prieš tai būtina gauti reikiamą medicininę pažymą, be to, į policijos įstaigą atsinešti pačius ginklus.

Tai atlikti privaloma iki kitų metų pradžios – 2014 m. sausio 1 d. To nepadariusiems bus taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

"Numatyta, kad ginklai, kurie gali būti perdirbti į tikrus, tokiais ir yra laikomi", – teigė A.Čiupala.

Be to, visiškai uždrausti rusiški dujiniai pistoletai IZH-79, kurie, skirtingai nei europietiški, gaminami iš tvirto plieno ir labai lengvai perdaromi į kovinius ginklus.

Tūkstančiai jau susigriebė

Pasak A.Čiupalos, nuo 2011-ųjų kovo Lietuvoje į policiją kreipėsi ir dujinius pistoletus bei mažos galios ginklus užregistravo jau daugiau kaip 13 tūkst. asmenų.

"Tikimasi, kad iki metų pabaigos šis skaičius smarkiai padidės, tačiau eilių policijos komisariatuose tikrai nėra", – apie dujinių pistoletų legalizavimo eigą pasakojo policijos atstovas.

Norintys šiuo metu įsigyti tokį ginklą taip pat turi gauti leidimą.

Klaipėdoje kol kas eilės norinčiųjų legalizuoti ginklus nesirikiuoja. Atėję į Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo poskyrį (Jūros gatvėje) žmonės užtrunka ne ilgiau kaip 20 min.

Manoma, kad Klaipėdos apskrities gyventojai gali turėti apie 20 tūkst. legalizuotinų ginklų, tačiau būtiną procedūrą yra atlikę tik apie 10 proc. ginklus turinčių asmenų.

ES nereikalavo?

Tokie ginklų kontrolės pakeitimai smarkiai kirto ginklų pardavėjams.

"Anksčiau per mėnesį parduodavome apie 200 dujinukų, o dabar per visus metus – vos 20", – teigė ginklų parduotuvių tinklo "Oksalis" direktorius ir Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius.

Jo teigimu, per vienus metus valstybė vien iš PVM negavo apie 1 mln. litų.

G.Misiukevičiaus įsitikinimu, teisintis ES direktyva neteisinga, nes iš esmės Europoje niekas nepasikeitė. Tiesa, Didžiojoje Britanijoje dujinio ginklo įsigijimo amžiaus cenzas sugriežtintas nuo 15 iki 17 metų.

"Ir net nebuvo reikalo visko griežtinti – pats Policijos departamentas pateikė statistiką, kurioje nebuvo užfiksuota nė vieno nužudymo ar sunkaus kūno sužalojimo dujiniais ginklais gal per dešimt metų", – argumentavo G.Misiukevičius.

Ką daryti norint legalizuoti ginklą

Asmuo, pageidaujantis užregistruoti ginklą ar gauti leidimą jį įsigyti, teritorinės policijos įstaigos licencijavimo padaliniui turi pateikti

1. prašymą užregistruoti ginklą (pildomas vietoje);

2. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad asmuo neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos;

3. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad asmuo nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

4. tapatybę patvirtinantį dokumentą;

5. ginklą (-us), įsigytą (-us) iki 2011 m. kovo 1 d.