Šventinis fejerverkas, uostamiesčio dangų nušviečiantis Naujųjų metų naktį, sulaukia prieštaringų vertinimų.Vieniems klaipėdiečiams jis asocijuojasi su minia įkaušusių jaunuolių, senamiesčio gatvėse sprogdinančių pavojingas mėgėjiškas petardas, kitiems tai – nepamainomas šventinis simbolis. Dešimtimis tūkstančių litų miesto biudžetą patuštinantis reginys ore kelia klausimą, ar nebūtų racionaliau jį pakeisti modernesniu ir pigesniu šou. Ar Naujųjų metų naktį Klaipėdoje būtinas fejerverkas?

Už:
Romandas Žiubrys, viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius:

– Fejerverko vidurnaktį reikia. Tik, matyt, turėtume pagalvoti, kaip jį išskirti iš visos masės šaudančiųjų mėgėjiškas petardas. Nesutikčiau, kad jį galėtų pakeisti sintetinis ir netikras daiktas.

Manau, kad įvairios šviesų projekcijos, lazeriai ir kitos šiuolaikinės technologijos jį galėtų tik papildyti. Kiekvienas žmogus, kuris yra stovėjęs minioje, stebinčioje įspūdingą reginį, aplink save girdėjo aiktelėjimų ar pastebėjo ir ašarą nubraukiantį miestietį. Fejerverkas, kurio istorija siekia kelis tūkstančius metų, turi žavesio ir "šarmo". Tai – šventinis atributas, kuris daugybę laiko yra naudojamas ne veltui. Teko dalyvauti viename renginyje, kuriame ant dvaro buvo rodomos 3D projekcijos. Pripažinsiu, reginys buvo įspūdingas ir efektyvus. Tačiau, aplinkinių paklausus, ar toks šou gali atstoti fejerverkus, visi atsakė neigiamai. Jiems tai pasirodė nesulyginami dalykai. Galbūt fejerverko derinimas kartu su papildomais elementais, žmones paskatintų nešaudyti mėgėjiškų petardų, o pritrauktų jų dėmesį kitur. Kitas sprendimas – uždrausti senamiestyje šaudyti savadarbius ar mėgėjiškus fejerverkus.

Prieš:
Vytautas Lupeika, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys:

– Manau, kad būtų galima ieškoti mažiau sumaišties ir triukšmo keliančių alternatyvų. Pastebiu, kad Naujųjų metų naktį senamiestis virsta spragsinčia ir šaudančia vieta, kurioje gali būti pavojinga. Visi pamena liūdną nutikimą, kai prie "Arkos" paminklo moteris buvo sunkiai sužeista. Panašių atvejų būta ir daugiau. Didysis vidurnaktį dangų nušviečiantis fejerverkas į centrą sutraukia būrius žmonių, kurie šaudo mėgėjiškas petardas. Mieste lieka šiukšlių. Be to, pažiūrėjus, kaip į fejerverko triukšmą reaguoja gyvūnai, supranti, jog tai intervencija į natūralius procesus. Dar reikėtų gerai pagalvoti, kaip žmonės Naujuosius metus švęsdavo senesniais laikais. Galbūt vietoj fejerverko vidurnaktį galėtų skambėti bažnyčių varpai, karilionas, garsinius signalus galėtų leisti laivai. Jokiu būdu nesakau, kad Naujieji metai – bloga šventė. Daugeliui žmonių – tai puiki proga apibendrinti praėjusį laikotarpį, suvokti, kas buvo nuveikta. Tik galbūt klaipėdiečiai tai galėtų daryti sudauždami simbolinę putojančio gėrimo taurę. Tam, kad fejerverkas netaptų vienintele pramoga, įdomia kultūrine programa turėtų susirūpinti radijo programos, televizija.