Kauno miesto taryba po ilgų diskusijų nusprendė rekomenduoti miesto mokykloms, kad pamokos po savaitgalio prasidėtų Lietuvos himno giedojimu. Ar pirmadieniais giedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, palikta galimybė apsispręsti kiekvienos mokyklos bendruomenei. Mintis bendrojo lavinimo mokyklose įvesti tokią tradiciją kilo Kauno merui Andriui Kupčinskui. Sprendimas pamokas Kauno bendrojo lavinimo mokyklose pirmadieniais pradėti himnu vertinamas priešingai. Mokiniai netrykšta noru giedoti "Tautišką giesmę". Ar reikėtų ir Klaipėdos mokyklose prieš pamokas giedoti himną?

Už
Marius Komovas, Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos mokytojas:

– Esu už tokią iniciatyvą. Kauno politikų sumanymas man patiko. Mokyklose labiau reikėtų skiepyti tautiškumą ir patriotiškumą. Lietuvos himno giedojimas kartą per savaitę tikrai niekam nepakenks. Niekam ne paslaptis, kad mokyklose mokosi vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių. Jei juos suvienys žodis Lietuva, tai labai gerai. Mūsų mokykloje Lietuvos himnas giedamas per šventes. Vaikai stovi, gieda ir matai, jog kai kurie net žodžių nemoka. Jei himnas būtų giedamas kartą per savaitę, būtų nauda – mokiniai išmoktų „Tautiškos giesmės“ žodžius. Manau, kad taip turėtų būti visose šalies mokyklose. Sakyčiau, jog kartą per savaitę reikėtų rinktis ir kažkur mieste, pakelti Lietuvos vėliavą ir visiems sugiedoti himną. Tai yra paprastas tautiškumo, patriotiškumo ir meilės Lietuvai skiepijimas. Kiekvieną rytą bendrojo lavinimo mokyklose prieš pamokas giedoti himno tikrai nereikėtų. Tada „Tautiška giesmė“ taptų šiek tiek nuvalkiota. Be to, mokytojai turi dirbti su vaikais – paruošti juos himno giedojimui, išaiškinti jo prasmę. Nesinori, kad kažkas būtų daroma prievarta – vieni gieda, kiti – ne, treti juokiasi, ketvirti išvis neateina. Sukarintose mokyklose himnas giedamas kasdien ir niekam nekyla jokių problemų ar klausimų. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos himno giedojimas prieš pamokas – tautiškumo ir patriotiškumo skiepijimas.

Prieš

Simonas Gentvilas, Klaipėdos mero patarėjas:

– Esu absoliučiai prieš miesto valdžios vertimą mokyklose prieš pamokas giedoti himną. Paprastai Lietuvoje į viską, ką „nuleidžia“ valdžia, žiūrima su pašaipa. Tradicijos turi ateiti ne prievarta, o per sveiką dialogą. Tai, kad politikai turi nuspręsti, kaip turi būti tvarkomasi mokyklose, yra socialistinio mąstymo atgyvena. Ar giedoti Lietuvos himną prieš pamokas, kiek kartų per savaitę – turi apsispręsti mokyklų bendruomenės. Moksleivis turi pats suvokti, kas jis yra ir kas atspindi jo tautiškumą. Kiekvienos mokyklos savivalda yra įgali apsispręsti, ar giedoti himną prieš pamokas. Priešingu atveju bus atvirkštinis procesas. Tokių pavyzdžių yra aibė. Piktinamasi, kad vienas ar kitas dalykas diegiamas per prievartą. Iniciatyva turi ateiti iš apačios – bendruomenės. Politikai negali nuspręsti visko, kas turi būti daroma valstybėje. Žmonės, mokyklos pačios turi suformuoti savo tradicijas. Jei mokyklos nusprendžia giedoti himną – tai sveikintina. Juk yra dar ir mokyklų himnai. Kodėl ne juos giedoti? Politikai neturi kištis į kiekvienos įstaigos gyvenimą. Kodėl dabar miesto tarybai nepriėmus sprendimo, kad visi savivaldybės administracijos klerkai turi kartą per savaitę prieš darbą giedoti Lietuvos himną? Juk tai valstybinė įstaiga, o joje dirba valstybės tarnautojai. Tai būtų analogiškas sprendimas.