Už ir prieš: ar reikėtų mažinti kormoranų populiaciją?

Neseniai Aplinkos apsaugos ministerija paskelbė planus, jog bus smarkiai mažinama kormoranų populiacija. Garsiau prakalbo ir Neringos atstovai, besipiktinantys Juodkrantę siaubiančiais sparnuočiais. Buvo nuspręsta ne tik mažinti šių paukščių populiaciją, bet dar ir sukurti filmą, "demaskuosiantį" šiuos sparnuočius. Tačiau paukščių mažinimo planams pasipriešino Lietuvos ornitologai, kurie netiki nė vienu kormoranams mestu kaltinimu. Kaltinimų gausu, o kokia tiesa? Taigi ar verta mažinti kormoranų populiaciją?

Už
Neringos meras Darius Jasaitis:

– Aš visiškai palaikau planus mūsų apylinkėse mažinti šių paukščių populiaciją. Abejoju, ar mes norime laukti, kol Juodkrantėje ir kitose apylinkėse nebeliks nė vieno medžio, o vandenyse – žuvies. Privalome stebėti ir saugoti gamtą. Be to, nereikėtų pamiršti, kad kormoranai nėra lietuviški paukščiai, jie – atėjūnai, kuriems tiesiog tiko mūsų krašto sąlygos. Esu tikras, kad neturėtume su tuo taikstytis. Gamtosaugininkai kaltina ir nesupranta, kaip galima kovoti tokiais nehumaniškais būdais, kaip medžioklė. Prancūzijoje taip pat buvo bandoma ieškoti kitokio būdo, tačiau nepavyko. Ilgai laukus teko sumedžioti maždaug 50 tūkst. šių paukščių. Ar galėtume pasakyti, kad prancūzai yra mažiau humaniški už mus? Tiesa yra tokia, kad šie paukščiai niokoja mišką. Esu linkęs išsaugoti mūsų vandenų žuvingumą ir vietų miškingumą, o ne parazituojančius sparnuočius. Negrįžtama žala jau padaryta – šimtametė sengirė sunaikinta, jos nebeprikelsime. Ar verta laukti toliau? Sunaikinę tokį svarbų objektą šie paukščiai nesustoja, dabar jie gyvena kitose trijose vietose, Preiloje, Pervalkoje ir miške nuo Juodkrantės iki Klaipėdos. Jeigu tektų plaukti iš pamario pusės, pamatytumėte, kad visas miškas jau yra baltas. Tai, ką mes galime pamatyti, nėra viskas, ką šie paukščiai "pridirba", nematome didžiulės jų padarytos žalos po vandeniu. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad kormoranai kasmet pagauna 300–400 t žuvų. Žvejai sugauna kur kas mažiau, be to, kormoranų sugautos žuvys yra dar jaunos, neužaugusios. Šie paukščiai smarkiai eikvoja žuvų išteklius Kuršių mariose. Sengirėje būtų kur kas geriau įrengti laipynių parką vaikams, o ne leisti paukščiams ją galutinai suniokoti. Laipynių parkas nepadarytų jokios žalos medžiams, nes visi tvirtinimai yra sumontuojami saugiai. Tačiau Saugomų teritorijų tarnyba neleidžia to padaryti. Ar geriau būtų leisti vaikams mėgautis ilgaamže giria, ar verčiau leisti ją niokoti kormoranams?

Prieš
Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys:

– Niekaip negaliu suprasti ir pateisinti tų, kurie nusprendė naikinti kormoranus Juodkrantėje. Visi jiems metami kaltinimai, esą šie sparnuočiai niokoja girias, gena lauk kitus paukščius, eikvoja žuvų išteklius arba, kad kormoranas nėra lietuviškas paukštis – laužti iš piršto ir absoliučiai nemotyvuoti. Lietuvoje peri tik 5 tūkst. kormoranų porų, gandrų – 20 tūkst. porų, o žmonių gyvena tik 3 mln. Išvardytų paukščių populiacija ne didėja, o mažėja. Jeigu dabar pradėsime juos dar ir naikinti... Kodėl niekas nepasidomi, kiek žmonės iškerta, sudegina ar kitaip suniokoja girių ir sengirių? Nustebtume pamatę skaičius. Kormoranai per dvidešimt metų pasiglemžė tik 10 hektarų, o žmogus per tiek laiko šimtus tūkstančių hektarų sunaikino. Lygiai tokia pati situacija yra ir su žuvimis. Kartais panašu, kad šiais paukščiais tik prisidengiama. Nesunku pastebėti ir žiniasklaidoje šimtais skaičiuojamus žvejus brakonierius bei jų sugautų žuvų kilogramus. Tokių net nesinori vadinti žvejais, tai veikiau nelegalūs žuvų gaudytojai. Didžiulę žalą daro ir pramoninė žvejyba tinklais. Nesu kategoriškas, sutinku, kad būtų galima šiek tiek sumažinti kormoranų populiaciją tose vietose, kur yra žuvininkystės tvenkiniai, kur kormoranai gali kenkti tikriems verslininkams. Tokiose vietose, manau, niekas neprieštarautų ir šaudymui. Tačiau dabar planuojama šiuos paukščius šaudyti jų kolonijose. To daryti griežtai negalima. Nereikėtų pamiršti, kad tose pačiose kolonijose peri ir kiti paukščiai. Naikindami nežinia kuo nusikaltusius kormoranus galime išnaikinti ir pilkąjį garnį ar į Raudonąją knygą įrašytą ulduką. Neseniai buvo sugalvotas naujas kaltinimas – esą kormoranai nėra lietuviški paukščiai, o atėjūnai. Kormoranai, kaip ir gandrai, yra grynai lietuviški paukščiai. Taip kaltinant kormoranus, nėra įsigilinama į tikrąją situaciją. Nuo seno kormoranai gyveno Lietuvoje, tik XX a. pabaigoje jie buvo išnykę, ir populiacija atsikūrė 1985 m., o Juodkrantėje pirmosios poros yra pastebėtos 1991 m. Būtent mūsų apylinkėse populiacija didėjo labai laipsniškai, o šiuo metu jau kurį laiką pastebima, kad populiacija nedidėja. Nėra ko panikuoti ir naikinti nekaltų paukščių.