Pereiti į pagrindinį turinį

Už tvoros – senosios Klaipėdos praeitis

2024-09-20 11:56

Tikrieji laiko tėkmėje dingusios Klaipėdos vaizdai virsmą išgyvenančioje Atgimimo aikštėje dabar atverti XXI a. žmonėms. Tačiau juos pamatyti gali ne kiekvienas, nuo praeivių akių archeologinių tyrimų perkasos atitvertos tvoromis.

Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas. Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas. Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas. Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas. Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas. Interesas: uostamiesčio architektai susidomėję žvalgėsi po perkasas.

Pusdieniui sutrikdė darbą

Šią savaitę archeologų darbas buvo sutrikdytas pusdieniui, kai kasdami vieno pastato liekanas arčiau Herkaus Manto gatvės jo rūsyje darbininkai aptiko 210 mm vokišką sprogmenį.

Tikėtina, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miesto šturmo metu sviedinys įkrito į rūsį ir nesprogo, todėl archeologai jį atkasė sveiką.

Išminuotojai išėmė sprogmenį ir išgabeno į karinį poligoną sunaikinti.

Archeologai neabejoja, kad tiriamoje aikštėje panašių pavojingų radinių gali būti ir daugiau. Jie turi 1945 m. fotografiją, darytą iš lėktuvo. Joje labai ryšku, kurios Klaipėdos vietos nuo bombų nukentėjo labiausiai.

Būtent toje vietoje, kur rastas sprogmuo, užfiksuota daugiausia sugriautų pastatų, todėl suprantama, kad šioje vietoje krito daugybė bombų.

Archeologas Donatas Zubrickas priminė, kad šią vasarą panašių pavojingų sprogmenų rasta ir prie Klaipėdos santuokų rūmų, ir Pelenyne, kur dygsta nauji namai, skambiai pavadinti Bastionų namais.

„Klaipėda yra miestas, kur vyko įnirtingi mūšiai, todėl tokie radiniai mūsų nestebina, panašių dalykų randame gana dažnai. Galima spėti, kad šis atskriejo pačioje karo pabaigoje vokiečiams ginant miestą ir buvo iššautas nuo uosto ar nuo Kopgalio forto“, – patikslino archeologas.

Archeologai: D. Balsas (kairėje mėlynu šalmu) ir D. Zubrickas turėjo ką papasakoti ekskursijos dalyviams. / D. Janauskaitės nuotr.

Tikėjosi daugiau radinių

Klaipėdiečių smalsumo Atgimimo aikštėje archeologai kol kas viešai netenkina. Į tokias ekskursijas ateitų nemažai smalsuolių, tad užtikrinti saugumą tyrimų plotu virtusioje aikštėje dideliam būriui žmonių neįmanoma.

Vis tik miesto architektų bendruomenės smalsumą archeologai D. Zubrickas ir jo kolega Darius Balsas patenkino.

Būrelis susirinkusiųjų turėjo užsidėti šalmus, apsivilkti ryškiaspalves liemenes, o batus nuo purvo apsaugoti plastikiniais maišais. Dėl šios ekskursijos archeologams teko anksčiau baigti darbus ir paprašyti sunkiąja technika dirbančius darbininkus išjungti variklius.

Perkasos daugelyje vietų siekia kelis metrus, jose atvertos XIX a. antros pusės–XX a. pradžios statinių liekanos.

D. Zubrickas pasakojo, kad neįtikėtinų radinių šioje vietoje kol kas nerasta. Jis juokavo girdėjęs nuomonę, kad jie ras kone Klaipėdos Pompėją, bet iš tiesų perkasose rasta kur kas mažiau praeities reliktų, nei tikėtasi.

Atkastos pastatų ir gatvių liekanos atitinka tai, kas buvo užfiksuota miesto planuose bei nuotraukose, kai šie statiniai buvo sveiki.

Architektų reakcija į atvertą vaizdą buvo nevienoda. Vieni kalbėjo, kad rasti pastatų likučiai nėra didelė vertybė, dėl kurios būtų verta stabdyti dabarties planus įrengti dviaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.

Kiti tikino, kad tai – gyvieji Klaipėdos praeities reliktai ir jų naikinimas būtų nusikaltimas miesto istorijai. Šios nuomonės šalininkai teigė, kad atkastieji dalykai miesto urbanistinės raidos aspektu yra vertingiausia istorinio miesto dalis.

Sutapo tik ekskursantų interesas – visiems, gavusiems progą pasivaikščioti po aikštę ir pamačiusiems, ką rado archeologai, buvo labai įdomu.

Atstumai: tarp šiandienos ir pusantro šimto metų Klaipėdos – vos keli žingsniai. / D. Janauskaitės nuotr.

Lauks ekspertų išvadų

Aikštėje dirbantys archeologai nespręs, ar senųjų pastatų fragmentus galima griauti. Šių žmonių darbas – viso labo surinkti medžiagą ir perduoti atitinkamoms paveldosaugos institucijoms.

„Visų šių pastatų nuotraukos yra išlikusios, mums visiškai aišku, kas ir kaip čia yra atrodę. Šiuo metu atliekami architektūros natūros tyrimai, tai daro tyrėjai iš Vilniaus. Jie parengs pristatymą vertinimo tarybai Kultūros paveldo departamente. Ten ir bus pasakyta, ar tai, kas išliko, – vertinga, ar ne“, – paaiškino D. Zubrickas.

Visų šių pastatų nuotraukos yra išlikusios, mums visiškai aišku, kas ir kaip čia yra atrodę.

Archeologai juokavo, kad aikštėje dar tik pradeda apšilti kojas. Atidengtieji sluoksniai jiems nėra didelė vertybė. Jiems vertingi sluoksniai slepia reliktus, datuojamus iki 1800 m. Iki šiol perkasose archeologinių radinių beveik nerasta.

Tyrėjai tikino žinantys, kad jiems įdomių radinių šioje vietoje tikrai bus, nes turima duomenų, jog artimesniame Biržos tiltui kampe bus ravelino (trikampis pagalbinis pastatas priešais tvirtovės griovį tarp bastionų) ir fosos (gynybinis griovys) liekanų.

Šių radinių tikimasi aptikti ne po visa aikšte, o tik dalyje jos, arčiau buvusių gynybinių įtvirtinimų.

„Tikiuosi, kad čia rasime ir patvirtinsime tai, kas parodyta senuosiuose miesto planuose: fosa, jos užpylimas, pylimo kraštą jau matome. Žinome, kad archeologinių radinių bus pilna fosa. Jau tirdami rekonstruojamo Muzikinio teatro teritoriją radome dalį jų. Žinome, kad šioje vietoje yra įtvirtinimai, grioviai. Mums tai yra svarbiausia vieta, bet negalime patekti prie šio sluoksnio, kol neturime leidimo demontuoti pastatų pamatų. Kol nebus aiškiai pasisakyta apie šių liekanų vertę, jos yra saugomos“, – paaiškino D. Balsas.

Pasirodo, Lenino aikštės (dabar – Atgimimo a.) statybininkai sovietmečiu betoninėmis konstrukcijomis du metrus į gylį suardė viską, kas ten buvo. Kodėl aikštę reikėjo tvirtinti taip, lyg ji būtų rengiama tūkstantmečiams, nesuprantama.

Tyrimas: šiuo metu perkasos juosia visą aikštės perimetrą. / D. Janauskaitės nuotr.

Laukia įtemptas metas

Jeigu archeologai gaus leidimą demontuoti statinių pamatus, per keturis mėnesius yra pasiryžę atlikti archeologinius visos aikštės tyrimus.

Šiuo metu aikštę kasinėja septyni archeologai, didžioji dalis kasimo darbų atliekama ekskavatoriais. D. Zubrickas patikino, kad jeigu prireiks, aikštėje darbuosis dar apie 40 archeologų.

Viskas priklausys nuo orų. Reglamentas neleidžia archeologams dirbti esant neigiamai temperatūrai, nes žemė įšąla ir radiniai gali lūžti, neišlieka mediena.

Archeologų laukia labai įtemptas laikas, netrukus jie turės sutvirtinti perkasų sienas, kad po lietaus žemė neįgriūtų.

Paaiškėjo, kad gatvė ties Atgimimo aikšte neturi nei lietaus nuotekų, nei vandens komunikacijų, visi vamzdžiai driekiasi po aikšte ir dauguma jų yra vokiški. Šie įrenginiai turės būti perkelti arčiau gatvės. Kol tai nepadaryta, trukdosi ir archeologų darbas.

D. Janauskaitės nuotr.

Po kojomis – buvusios gatvės

Vardindami ypatingesnius radinius, archeologai minėjo aptikę XVIII a. monetų (jų jau yra kelios dešimtys), antspaudą su dviejų raidžių inicialais, rasta nemažai senosios buitinės keramikos fragmentų, kurie kažkada buvo atgabenti su žemėmis.

Viename kampe prie perkasos lankytojai gavo progą pamatyti krūvelę mokslo požiūriu nevertingų, bet smalsumą sukėlusių radinių: beveik suirusią vokišką knygą, panašų į sriubinę baltos keramikos indą su dangčiu, stiklines taures bei stiklines ir kelis kitus daiktus.

Vaikštinėdami po iškasinėtą aikštę architektai matė dar vokiečių laikų lietaus nuotekų kanalizaciją, kuri veikia iki šiol. Daugelyje vietų išliko čia stovėjusių namų kiemų grindiniai, vieno namo stumdomų durų metalinis bėgelis, buvusi atliekų dėžė prie pastato sienos, ryškėja buvusios Palangos, Biržos gatvės.

Vieno namo vietoje ryškėja buvęs vonios kambarys, perkasoje pilna smulkių baltų su mėlynais ornamentais glazūruotų plytelių duženų.

Archeologai rodė, kur yra buvusios Palangos, Didžiosios ir Mažosios Biržos gatvių liekanos.

Vienas ekskursijoje dalyvavęs architektas prisiminė laikus, kai griaunant senąją gaisrinę buvo nugriautas ir magistrato pastatas.

Urbanistikos specialistai bei Klaipėdos praeities žinovai, žvalgydamiesi po archeologų kasinėjimų vietas, teigė, kad šioje vietoje būta užstatymo ir XVII a.

Gatvių tinklas pasikeitė, kai buvo statomi miesto įtvirtinimai, todėl, aplenkiant raveliną, iš dabartinės Liepų gatvės ji vingiavo ir įsiliejo į Palangos gatvę, o tiltas per Dangę yra buvęs kažkur ties dabartine „Žvejo“ skulptūra.

Radiniai: kelis nevertingus mokslui daiktus archeologai paliko ant perkasos krašto ekskursantams apžiūrėti. / D. Janauskaitės nuotr.

Apie filmą negalvoja

Kalbėdami apie galimybę išsaugoti senosios Klaipėdos vaizdus archeologai ir architektai priėjo prie bendros išvados – šių laikų technologijos leistų sukurti trimatį filmą, kuriame užfiksuoti archeologų atrasti pastatų likučiai galėtų keistis į vaizdus iš nuotraukų.

Tai galbūt būtų net įdomiau dabarties ir ateities žmonėms nei žiūrėti į pamatus ar sienų fragmentus.

Bėda ta, kad niekas tokio fiksavimo dronu neužsakė ir neišsakė poreikio daryti ką nors panašaus.

„Mokslinė archeologijos komisija mėgsta, kai mes įkeliame į ataskaitą ir filmuotos medžiagos. Bet kurti populiarinimo projektus – atskiras dalykas, tai dažniausiai daro žmonės, gaunantys tam finansavimą. Mes tam neturime nei laiko, nei išteklių“, – konstatavo D. Zubrickas.

Architektai su apmaudu kalbėjo, kad archeologų ataskaitos nėra lengvai prieinamos plačiajai visuomenei.

Dėl duomenų apsaugos visuomenė negali matyti archeologijos duomenų bazės, kurioje fiksuojami tyrimo leidimai, teikti projektai, pažymos, pateiktos komisijai vertinti. Mat ten įvardyti užsakovai ir jų kontaktiniai duomenys. Net archeologams ši bazė ilgokai buvo sunkiai prieinama.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų