Kančios dėl uosto triukšmo

Viena klaipėdietė keletą metų bylinėjosi su valstybe – Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybe, kad uostas ir geležinkeliai blogina jos gyvenimo kokybę.

Įvairūs skundai dėl triukšmo pradėti rašyti nuo 2018 m. Byla pradėta 2019 m. Tuomet liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė klaipėdietės neturtinės žalos 100 tūkst. eurų ieškinį.

Ji kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis šiemet sausio 27 d. priėmė neskundžiamą nutartį vėlgi ne klaipėdietės naudai.

Pati klaipėdietė mano, kad teismai turėjo vertinti situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Anot jos, ji patiria kančias dėl traukinių ir uosto krovos keliamo triukšmo. Jis kenkia ne tik jos, bet ir kitų namo gyventojų sveikatai.

Gyventojai neiškeldinami iš triukšmo ir vibracijos zonos, nors miesto ir uosto atstovai tai įsipareigoję padaryti.

„Kodėl miestas ir uostas elgiasi tarsi būtų neveiksnus, palieka triukšmo šaltinį toliau kelti triukšmą, kuris trukdo žmonėms naktimis miegoti?“ – teismo byloje kėlė klausimą klaipėdietė.

Uostas mažino triukšmą

Esant tokiai situacijai atrodytų, kad teismai turi stoti žmogaus pusėn, nes lyg ir būtų akivaizdus pažeidimas. Juo labiau kad ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo konstatavęs, kad name, kuris yra už 14 metrų nuo geležinkelio bėgių, važiuojant traukiniams į uostą ar iš jo yra didelis triukšmas, kuris viršija normas.

Tiek Klaipėdos miesto savivaldybė, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes ji tiesiogiai atsako už uostą, teisme bet kokią savo kaltę neigė – į teismą besikreipusios klaipėdietės ieškinį prašė atmesti.

Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad dar 2018 m. yra nuspręsta gyventojus iš namo iškeldinti. Tiesa, nenurodyta data, kada tai bus padaryta. Su gyventojais vykusios derybos, tačiau jokių lūkesčių dėl iškeldinimo jiems nebuvę suteikta.

Uosto direkcija atkreipė dėmesį, kad „Klaipėdos Smeltė“ įrengė sklindantį garsą izoliuojančią sienutę, Lietuvos geležinkeliai“ suvirino bėgių sandūras šalia namo. Geležinkelio kelyje pagal namą sumažintas greitis. Pro šalį juda ne ilgesni nei 60 vagonų sąstatai, tai taip pat mažina triukšmą.

Teismai įvertino pastangas

Teisme aiškėjo, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei Uosto direkcija ką nors daugiau padaryti negalinčios, nes jos nevaldo geležinkelio. „Lietuvos geležinkeliai“ nors jį ir valdo, bet jie negalintys vykdyti viešojo administravimo funkcijų. Gyventojų iškeldinimu rūpinasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji atliekanti procedūrą, kurios galutinis rezultatas – gyventojus iškeldinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi nuostatos, kad tiek Klaipėdos miesto savivaldybė, tiek Uosto direkcija stengėsi imtis veiksmų, kad traukinių triukšmas prie namo mažėtų.

Teisme pripažinta, kad Uosto direkcija dėjo pastangas, kad problema dėl triukšmo būtų sprendžiama. Taip pat ji ragino uosto naudotojus nuolat diegti triukšmą mažinančias priemones.

Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri tiesiogiai atsakinga už triukšmą mieste, Vilniaus apygardos teismo taip pat buvo pripažinta dariusi žingsnius, kad namo prie geležinkelio gyventojų vargai būtų lengvesni. Savivaldybė siūlė riboti geležinkelių eismą, siekė gauti iš Uosto direkcijos pinigų dėl gyventojų iškeldinimo, organizavo nekilnojamojo turto pirkimą, reikalavo iš uosto ir geležinkelininkų triukšmo prevencijos veiksmų plano, su prašymu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl triukšmo mažinimo, rengė gatvės techninį projektą, kuriuo remiantis būtų galima namą perduoti uosto reikmėms ir iškeldinti gyventojus.

To, ką darė institucijos, pakako, kad pradžioje Vilniaus apygardos teismas, o neseniai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas stotų ne gyventojos, o uosto, geležinkelininkų ir miesto administracijos pusėn.