Studijos užsienyje vilioja vis didesnį skaičių moksleivių, planuojančių savo ateities perspektyvas auštojo mokslo horizonte. Klaipėdietė Ieva Severinaitė – ne išimtis.

Trečius metus Anglijoje besimokanti viešųjų ryšių studentė, rodos, nesustabdomai kopia karjeros laiptais. Jai jau teko stovėti visai arti princo Čarlzo, atlikti praktiką pusę pasaulio reaktyvinių lėktuvų gaminančioje įmonėje „Airbus“ bei apkeliauti didžiulę pasaulio dalį.

Įkvėpė pažinti

Savarankiškas gyvenimas atrišo Ievai sparnus. Antrame kurse mergina su savo partneriu dalyvavo kelionių iššūkyje „Leggit“, kurio tikslas – per 36 valandas nukeliauti kuo toliau nuo Bornmuto visai neišleidžiant pinigų transportui.

„Mudu su partneriu sukorėme beveik 1 500 kilometrų ir pasiekėme Zalzburgą per 34 valandas. Tam pasiekti reikėjo daug kantrybės, sumanumo, komunikabilumo ir daug šypsenų“, – pasakojo I.Severinatė.

Mergina prisiminė, kad už transportą nesumokėjo nė cento, o vieną naktį net gavo nemokamą nakvynę svetingoje vokiečių šeimoje.

„Negana to, mes laimėjome toliausiai nukeliavusios komandos titulą“, – džiaugėsi aktyvi studentė.

Tada ir prasidėjo Ievos gyvenimą užvaldžiusi kelionių manija, tais pačiais mokslo metais paskatinusi keliauti į Paryžių, Ispaniją ir Vokietiją.

Kaip didelę savo laiko dalį prie knygų praleidžianti viešųjų ryšių studentė sugeba aplankyti svečias šalis?

„Dirbdama „Airbus“ pradėjau taupyti gaunamus pinigus, – tikino mergina. – Vieną dieną sukaupusi pakankamai lėšų tiesiog nusipirkau bilietą ir iškeliavau pas draugę, gyvenančią Niujorke. Pats svarbiausias dalykas, kurį supratau per pastaruosius porą metų, yra tai, jog viskas įmanoma, jei tik turi pakankamai noro ir įdedi pastangų. Tuomet nei finansai, nei laiko trūkumas nėra kliūtis.“

Tobulėja visapusiškai

„Užsienyje atsiveria didelės tiek profesinės, tiek asmeninio tobulėjimo galimybės“, – teigė Ieva.

Anot jos, taip pat gerokai prasiplečia kultūrinis akiratis. Pašnekovės įsitikinimu, Anglijoje įgytas aukštojo mokslo diplomas dažnai daug labiau vertinamas visame pasaulyje.

Bornmuto universiteto studijų kokybe Ieva yra labai patenkinta, kadangi ten daug dėmesio skiriama praktinių įgūdžių pritaikymui.

„Mes turime visas galimybes tiesiogiai bendrauti su viešųjų ryšių specialistais iš sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kompanijų, kursiniai darbai dažnai paremti realiomis situacijomis su tikrais klientais. Pavyzdžiui, teko sukurti viešųjų ryšių planą britų prabangių jachtų kompanijos „Fairline“ naujos jachtos prezentacijai ir pristatyti jį kompanijos viešųjų ryšių darbuotojams“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Įgijo praktikos

Dauguma universitetų po antro kurso reikalauja metų praktikos toje srityje, kurioje jaunuolis studijuoja.

Pasak I.Severinaitės, įsidarbinimo procesas yra visiškai toks pat, koks būtų ieškant darbo po studijų. Tai tarsi paruošimas išeiti į tikrą gyvenimą, kovoti už savo vietą po saule.

Nors ir padedama universiteto karjeros patarėjų, vietą vidinės komunikacijos ir visuomenės ryšių srityje tarptautinėje kompanijoje „Airbus“ ji gavo savarankiškai.

„Praktiškai viską teko daryti pačiai – siųsti gyvenimo aprašymus, dalyvauti interviu. Darbas nebuvo pateiktas ant lėkštutės“, – įveiktas kliūtis vardijo studentė.

Visgi praktiką Ieva gavo, o kartu su ja ir daugybę užduočių.

„Esu atsakinga už pranešimų kūrimą ir atnaujinimą per įvairius vidinės komunikacijos kanalus. Taip pat padedu organizuoti renginius darbuotojams ar ypatingiems svečiams. Per pirmą darbo mėnesį teko prisidėti prie Velso princo Čarlzo vizito į mūsų gamyklą ir stovėti visai šalia Anglijos karališkosios šeimos nario. Atsakau į laiškus, organizuoju visuomeninius vizitus į gamyklą bei bendradarbiauju su kitomis kompanijomis ir organizacijomis jaunimo bei švietimo srityse“, – praktikos subtilybes aiškino pašnekovė.

Užsienis traukė seniai

Vaikystėje trejus metus su šeima Anglijoje gyvenusi Ieva anglų kalbos žiniomis nesiskundžia. Suvokdama tenykštės švietimo sistemos privalumus bei trūkumus, grįžusi į Lietuvą ji žinojo, kad ateityje studijuos užsienyje.

„Manau, Lietuvoje mokymo sistema yra kiek pasenusi ir remiasi atgyvenusiais metodais. Nors palyginti yra sunku, nes nesu studijavusi universitete Lietuvoje, – tikino viešųjų ryšių studentė. – Manau, išugdytas darbštumas ir pareigingumas mokykloje labai padeda studijuojant aukštojoje mokykloje, kur yra daug įtampos ir krūviai dažnai nemaži, o dėstytojai ne tokie gailestingi, kaip paprasti mokytojai."

Tačiau, anot pašnekovės, svarbiausia yra pasirinkti studijų programą, kuri žmogų nuoširdžiai domina – tada daug lengviau prisiversti mokytis.

„Ir net jei jaunuolis neturi „blizgančių“ pažymių mokykloje, tereikia noro ir užsispyrimo“, – skatino Ieva.