Specialiai stato bet kaip

Nors Klaipėdoje automobilių stovos problemos pamažu sprendžiamos ir vietų pasistatyti mašinas kiemuose atsiranda daugiau, didžiojoje dalyje daugiabučių kiemų toks trikdis tebeegzistuoja.

Kartais gyventojai piktavališkai nesilaiko Kelių eismo taisyklių (KET) ir automobilius stato bet kaip.

Kai kurie už tokį kitiems trukdantį mašinų statymą netgi keršija, apgadindami automobilius. Kiti apie pažeidėjus informuoja pareigūnus arba kelia jų nuotraukas į socialinius tinklus.

Teko stumti automobilį

Uostamiestyje esančioje Debreceno gatvėje kovo 2-ąją ugniagesiams ir pareigūnams daugiabučio namo kieme teko traukti gyventojo automobilį, kad gelbėtojai turėtų galimybę pasiekti gaisro židinį.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paros suvestinės duomenimis, atvykus degė daugiabučio namo aštunto aukšto balkonas. Kiemas buvo užstatytas automobiliais, nebuvo galima privažiuoti.

Gaisro metu balkone apdegė namų apyvokos daiktai, apsilydė stiklo paketo rėmas, aprūko fasadinė balkono pusė. Taip pat apsilydė gretimo balkono plastikinės dailylentės, suskilo buto langas.

Kadangi kiemas buvo užblokuotas automobiliais, tarnybos negalėjo privažiuoti arčiau namo, tad ugnį malšino gesintuvais.

Padedami pareigūnų, ugniagesiai pastūmė vieną gyventojo automobilį, kad autokopėčios galėtų privažiuoti prie namo.

Iš degančio buto paryčiais, apie 4.30 val., buvo evakuoti du žmonės, o iš kitų butų pareigūnai ir ugniagesiai evakavo apie 20 žmonių.

Per siauros įvažos

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Kęstutis Sadauskis neslėpė – apie 90 proc. iškvietimų susiję su įvažiavimo į kiemus problema.

„Tokių situacijų tikrai buvo: trukdė keltuvą pastatyti, medžiai trukdė ir įvaža trukdė, nes įvažos į kiemus – siauri. Klaipėdoje veikiausiai apie 90 proc. iškvietimų susiję su šia problema. Nors ugniagesiai ne visada važiuoja iki pat laiptinės, jie visada gali pravesti žarnas iki jos, jeigu reikia gesinti gaisrą. Aišku, tai užima papildomai laiko, kuris tokiais atvejais yra svarbus, bet ne visada yra ir poreikis važiuoti iki pat laiptinės. Tačiau jeigu mums reikia statyti keltuvą arba autokopėčias, tada įvažiavimas tikrai tampa problema“, – pastebėjo K. Sadauskis.

Nepatogumai: automobiliams kiemuose trūksta vietų, o dėl to, kad kiemai jais užstatomi, tarnyboms ekstremaliais atvejais sudėtinga privažiuoti prie daugiabučių namų. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Sulaukia gyventojų pretenzijų

Tokiais atvejais, kai dėl gyventojų automobilių sunku patekti į kiemą, ugniagesiai kreipiasi į pareigūnus, kurie, suradę automobilių savininkus, paprašo, kad šie savo mašinas „patrauktų“.

„Pradžioje kreipiamės į policiją. Ji mums dažnai padeda tokiais atvejais, bet tai irgi priklauso nuo to, kaip greitai galima surasti to automobilio savininką. Tad tai ne visada pavyksta. Tikrai yra buvę atvejų, kai patekome į „dalines“ avarijas, kai mūsų automobiliai užkliuvo už sustatytųjų. Tai yra dažnas atvejis ir nutinka labai dažnai“, – tikino pašnekovas.

Anot jo, ugniagesiai kartais ir patys pastumia automobilius, bet dėl to kyla kitų problemų.

„Taip turime atitraukti ugniagesius nuo tiesioginio jų darbo, kurį jie turėtų daryti – gesinti gaisrą, gelbėti žmones, o jie turi vargti su tais automobiliais. Esant poreikiui, galime patraukti, bet tai yra žmonių turtas, tad po to gauname pretenzijų, kad apgadinome automobilius. Bet žmogaus gyvybė – pirmoje vietoje ir jeigu jau matome akivaizdžiai, kad žmogus gali žūti, automobilis bus imamas, kabinamas ir atitraukiamas už bet ko, kad tik greičiau. Po to galbūt bus tyrimai, aiškinamasi, kas ir dėl ko“, – kalbėjo K. Sadauskis.

Klaipėdoje veikiausiai apie 90 proc. iškvietimų susiję su šia problema.

„Turime tokią teisę“

Tyrimo metu aiškinamasi įvykio aplinkybes. Kadangi ugniagesių automobiliai drausti civiliniu draudimu, užtenka tik jo, kad išlaidos būtų padengtos.

„Jeigu važiuojame, tarkime, padėti išnešti ligonį, kuriam nėra tokia jau labai skubi pagalba, tai mes adekvačiai ir reaguojame. Tada galbūt nevažiuosime prie pat laiptinės, stengsimės kur nors toliau mūsų transportą pasistatyti ir negadinsime automobilių. Jeigu reikia, važiuojame ir per vejas, ir šaligatviais, turime tokią teisę. Bet atsižvelgiant į technikos galimybes, tarkime, ant žolyno autokopėčių pastatyti negalime, nes jos tiesiog apvirstų, joms reikia kieto pagrindo. O jeigu aikštelė užimta automobiliais, tada jau susiduriame su didelėmis problemomis“, – pažymėjo K. Sadauskis.

Už padarytą žalą neatsako

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio atstovai nurodė Administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnį „Būtinasis reikalingumas“, kuriame teigiama, kad „asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti“.

„Situacijų, kai nedelsiant reaguoti į iškvietimus dėl gresiančio pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui skubantiems pareigūnams tenka pažeisti galiojančias taisykles (pvz., važiuoti šaligatviu ar žalia veja) pasitaiko. Jei pravažiuoti trukdo stovintys automobiliai, pirmiausia yra įvertinama, ar jų vairuotojai pažeidė KET reikalavimus. Jei pažeidimas yra užfiksuojamas, įvertinus visas su konkrečiu įvykiu susijusias aplinkybes, yra sprendžiamas atsakomybės taikymo klausimas“, – informavo Komunikacijos poskyrio atstovai.