„Turbūt nekyla abejonės, kad tuo keliu tikrai bus einama. (...) Iškeliavo iš Klaipėdos Leninas – ir ne vienas, iškeliavo patranka. Turbūt atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą kaip ir turbūt visą Lietuvą“, – žurnalistams sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad pirmuosius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, kurios turėtų nuimti apribojimus šiems objektams.

„Inicijuosiu diskusiją politinę čia, Klaipėdos mieste kiek, kas, kaip, ką mato“, – sakė V. Grubliauskas.

Meras akcentavo, jog monumentas žymi 700 žmonių palaidojimo vietą ir į šį „emocinį aspektą“ nekreipti dėmesio negalima.

„Visi šie klausimai turi būti sprendžiami labai atsakingai, bet be jokios abejonės neatidėliojant ir pakankamai ryžtingai“, – sakė jis.

Komplekso keitimas – tik gavus leidimus

Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sakė, jog apie tai, ką daryti su kompleksu, svarstoma ne pirmus metus, paklausimų dėl jo prieš kelerius metus sulaukta ir „iš suinteresuotos užsienio valstybės“.

Jis priminė, kad 2016 metais kultūros ministras patvirtino teisės aktą, kuris reglamentuoja, kaip turėtų būti tvarkomas užsienio valstybėms reikšmingas paveldas.

Be to, memorialas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

„Viskas, ką mes matome paviršiuje, o taip pat – palaikai yra pripažinti kaip vertingosios savybės, todėl tvarkant šitą vietą mums bus reikalingas Kultūros paveldo departamento sutikimas, Kultūros ministerijos sutikimas, Užsienio reikalų ministerijos sutikimas, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sutikimas. Kiekvienu atveju yra numatytos tam tikros procedūros, jos yra gana sudėtingos“, – sakė V. Juška.

Jis abejojo, ar šie pakeitimai galėtų būti atlikti iki gegužės 9-osios, kai rusai mini pergalę Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją.

Paveldosaugos skyriaus vadovas pabrėžė, kad į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas, kad Rusijos organizacijos negalėtų jo keisti ir tvarkyti savo nuožiūra.

„Sumetimai buvo labai aiškūs, dėl ko tai buvo padaryta: ne dėl to, kad mums kaip Lietuvos piliečiams be galo brangi šita vieta, bet tiesiog prasidėjo tam tikri procesai prieš gal penkis metus ar daugiau, kai šitos ne visiškai draugiškos valstybės įvairios įstaigos, įmonės stengėsi pradėti tvarkyti tokius objektus, naujus simbolius kurti, naujus užrašus daryti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto šis „gana griežtas“ reglamentavimas reiškia ir tai, kad taip pat apribotos vietos valdžios galimybės jį keisti.

Palaidoti 694 kariai

Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registre nurodoma, jog minima palaidojimo vieta įsteigta 1945 metais, čia pastatytas tipinis paminklas, vaizduojantis klūpantį karį su vėliava. Jis stovėjo iki 1975 metų, kai palaidojimo vieta rekonstruota.

Čia palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Atminimo plokštėse įrašytos 694 karių pavardės, tiek jų nurodyta ir Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentuose.

Kompleksą sudaro paminklas iš dviejų vertikalių balto betono skydų, tarp kurių nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda bei kitas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė. Taip pat čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis.

Tiek monumentas, tiek, čia palaidoti karių palaikai, takų sistema ir kiti paviršiaus elementai yra saugomi.