Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigiamai vertina pasiūlymus uostamiesčio savivaldybei parduoti savo administracinius pastatus ir išsikelti į nuomojamas patalpas ar visiškai naują pastatą, dėl to esą turėtų būti apsispręsta dar pirmąjį šių metų pusmetį.

Savivaldybės administracijos užsakymu parengtoje studijoje, kuri šią savaitę pristatyta kadenciją bebaigiančios tarybos kolegijai, parengti siūlymai, kaip galima būtų plėsti jai priklausančias patalpas, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir gerinti tarnautojų darbo sąlygas.

Politikams pristatytos kelios alternatyvos: rekonstruoti Liepų gatvėje esančius savivaldybei priklausančius objektus ir prie jų pristatyti naują priestatą, nuomotis patalpas verslo centre „Vitė“ arba kitame pagal savivaldybės poreikius pastatytame pastate. Šiuo atveju taip pat išskiriamos dvi galimybės: objekto statybų imtis pačiai savivaldybei arba įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektą (PPP).

Studijoje atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu Klaipėdos savivaldybei priklauso 11 nekilnojamojo turto objektų. Jie yra seni ir nerekonstruoti. Tuo metu rekomenduojama valdyti 1-4 objektus naujuose arba rekonstruotuose pastatuose, taip vienam darbuotojui tenkantį patalpų plotą padidinant nuo 13 kvadratinių metrų iki 10-17 kvadratinių metrų, o automobilių vietų skaičių nuo 100 iki 240.

„Pasakyti, kad vienas variantas yra geriausias, būtų šiek tiek per drąsu, nes visi turi savų privalumų ir savų minusų. Aš būčiau linkęs kalbėti arba apie nuomą, jei siekiame pakankamai greito rezultato, (...) neatsisakyčiau ir antro pagal prioritetą varianto, kodėl gi nebandžius, galbūt ir naudojantis vadinamuoju PPP modeliu, kalbėti apie statybą konkrečioje savivaldybės teritorijoje, taip pat ir sprendžiant kai kuriuos žemės klausimus“, - BNS sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Visų savivaldybės padalinių sukėlimas į vieną pastatą, mero teigimu, „taptų labai stipriu postūmiu ir komercinėms struktūroms“.

Anot V.Grubliausko, kaip netinkamas esą bus atmestas vienintelis iš keturių pasiūlymų - nieko nedaryti.

„Kuris iš variantų bus pasirinktas ateinančios tarybos kolegijoje, aš manau, tikrai turėtų paaiškėti dar pirmą šių metų pusmetį“, - pridūrė jis.

Meras tvirtino, kad politikams pasirinkus bet kurį variantą, seni neefektyvūs pastatai būtų parduodami, o savivaldybė ir jos padaliniai turėtų išsikelti ne į miesto pakraštį, o į centrinėje miesto dalyje esančias patalpas, kurios galėtų būti „netoli vandens, ar net marias matant pro langą“.

„Kalbos nėra - tai kam tie pastatai būtų reikalingi, jei visas institutas susikelia po vienu stogu, į vieną vietą? Tuomet būtų pardavimai ir gautos lėšos investuotos į statybą“, - sakė meras.

Uostamiesčio vadovas pripažino, kad svarstant galimybę statyti pastatą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, kaip pavyzdys galėtų būti Vilniaus modelis, kai 2004-aisiais sostinės Konstitucijos prospekte dangoraižis buvo pastatytas skolintomis lėšomis, dalis skolos vėliau padengta pardavus senus savivaldybės pastatus.

„Vilniaus modelis galbūt nėra idealus, bet, sakyčiau, pakankamai racionalus. Šis modelis, labiau atsižvelgiant į Klaipėdos specifiką, į Klaipėdos situaciją, galėtų būti vienas iš gerųjų pavyzdžių ir, aš manau, kad jis visiškai gali būti priimtas“, - sakė V.Grubliauskas.

Galimybių studijoje kaip pigiausia alternatyva nurodoma patalpų nuoma, ji per dešimtmetį su mokesčiais esą kainuotų 9,64 mln. eurų. Tuo metu PPP projektas, anot studiją rengusių specialistų, atsieitų 10,04 mln. eurų. Be to, jis leistų perkelti darbuotojus į naują pastatą tik 2018-2020-aisiais.

Brangiausiai, dokumento rengėjų skaičiavimais, savivaldybei kainuotų nuosavo naujo administracinio pastato statyba ir dar trijų objektų išlaikymas - apie 15,73 mln. eurų per dešimtmetį. Kiek pigiau - 13,55 mln. eurų - per dešimtmetį kainuotų nuomotis patalpas centre, Naujojoje Uosto gatvėje esančiame verslo centre „Vitė“, išlaikant tris papildomus objektus. Beveik tiek pat per dešimtmetį kainuotų ir naujo priestato statyba Liepų gatvėje, valdant tris papildomus objektus.

Šiuo metu išlaikyti turimus pastatus savivaldybei per dešimtmetį kainuoja 3,33 mln. eurų. Atsisakiusi didžiosios dalies valdomų pastatų, savivaldybė, anot studijos, turėtų galimybę gauti 3,93 mln. eurų pajamų.

Studiją parengė bendrovė „Resolution Advisers LT“, ji savivaldybei atsiėjo apie 4,5 tūkst. eurų.