Jis taip sakė penktadienį uostamiestyje surengtame išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

„Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu – turbūt po savaitės, jeigu neklystu, apibendrinantis posėdis, bus galima turbūt komitete, po to galbūt ir taryboje vertinti alternatyvas, kuriuo keliu eiti – steigimas naujos ar reorganizacija. Visi variantai įmanomi. Miesto politikai turės apsispręsti, kuris variantas yra geriausias“, – teigė V. Grubliauskas.

Jis teigė nesantis prieš siūlomą reformą, tačiau ji turi būti aiški visiems.

„Labai nenorėčiau, kad būtų klaidinama, jog meras ar kai kurie tarybos nariai stabdo, priešinasi, nepritaria, bando, kaip čia pasakyt, – torpeduot šitą procesą, bet aš visada buvau ir liksiu tos pozicijos, kad prieš priimant vienus ar kitus sprendimus aš turiu matyti ir perspektyvą, numatyti, jausti, žinoti ir būti įsitikinus apie pasekmių, kurios kils, suvaldymą, scenarijų turėjimą ir atsakymų į visus klausimus“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Anot jo, reformos kontekste svarbu ir tai, kad būtų suteikta teisė Klaipėdos universitetui dalyvauti gydymo įstaigos valdyme.

„Iš tiesų, aš dar nemačiau jūsų užregistruoto projekto, kalbant apie Klaipėdos universiteto suteiktą teisę – pripažinti studijas deramo lygmens ir teisės suteikimo dalyvauti viešosios įstaigos valdyme, tačiau tikiuosi, kad jis netrukus ne tik pajudės svarstymo keliu, bet ir bus jam pritarta. Čia turbūt yra vienas iš esminių lūžio taškų, kalbant apie sisteminę pertvarką ir galimybes“, – teigė V. Grubliauskas.

Sveikatos reikalų komiteto posėdis Klaipėdoje vyksta siekiant uostamiestyje steigti universiteto ligoninę, apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę, priklausančią savivaldybei, ir Jūrininkų ligoninę.

Siekiama, kad naujos įstaigos dalininku taptų Klaipėdos universitetas, tačiau kol kas įstatymai nenumato tokios galimybės aukštojo mokslo įstaigai, nevykdančiai trijų pakopų gydytojų studijų.

Klaipėdos universitete šiuo metu vkdomos slaugos specialistų studijos, todėl komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra registravęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.

Anot komiteto pirmininko, įvykdžius tokią pertvarką, atsirastų galimybė „didelėms investicijoms į infrastruktūrą, įrangą, kitus dalykus“, taip pat dėl to laimėtų pacientai, kuriems dėl paslaugų nereiktų vykti į Kauną ar Vilnių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.