Anot Klaipėdos mero, su ministru sutarta, kad jau šiomis dienomis bendrovė „Lietuvos Geležinkeliai“ (LTG) pasirašys derindami Klaipėdos miesto bendrąjį planą.

„Tai labai svarbus sprendimas, leisiantis Savivaldybei pereiti į kitą, baigiamąjį, bendrojo plano derinimo etapą ir sparčiai judėti pirmyn šio išskirtinės svarbos miesto plėtrai dokumento tvirtinimo link. Tik bendras veikimas drauge su Susisiekimo ministru asmeniškai davė šį taip miesto laukiamą rezultatą“, – po susitikimo sakė meras.

Susitikime aptarus Rimkų pervažos problematiką, dėl traukinių eismo čia nuolat susidarančias automobilių spūstis, anot mero, sutarta, kad „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) neatidėliojant bus pavesta rengti studiją viaduko/tunelio statybai, tuo pačiu pagaliau pradedant esminę šio transporto mazgo transformaciją, o artimiausiu metu bus imtasi ir kitų, paprasčiau įgyvendinamų priemonių.

„Išgirsta kategoriška mano bei gausaus klaipėdiečių būrio pozicija dėl neatidėliotinų priemonių spūsčių Rimkų pervažoje sumažinimui. Būtina kiek tik įmanoma koreguoti traukinių eismą bei sąstatų formavimo procesus. Taip pat bus svarstomas ir sunkiojo transporto srautų ribojimas piko valandomis“, – teigia meras.

„Neseniai su darbo vizitu lankiausi Klaipėdoje ir pats mačiau, kokios didžiulės automobilių spūstys susidaro Klaipėdoje prie Rimkų pervažos. Gyventojai, važiuodami į darbą arba grįždami namo sugaišta šioje vietoje nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio. Ši problema yra aktuali ir privalo būti sprendžiama. Laikini sprendimai galėtų būti peržiūrint traukinių tvarkaraštį ar modernizuojant šią pervažą, kad piko valandomis prie jos uostamiesčio gyventojai negaištų tiek daug laiko, o netolimoje perspektyvoje – rengiant Klaipėdos geležinkelio mazgo specialiuosius planus – išnagrinėti šios pervažos galimas alternatyvas“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevič.

Sprendimų ieškota ir siekiant užtikrinti tinkamą Baltijos prospekto estakados statybų finansavimą.

„Sutarta maksimaliai sutelkti finansavimą šio objekto statybai. Ateinančiais metais Baltijos prospekto projektui įgyvendinti miestui galimai bus skirta netgi apie 12 mln. eurų. Taip pat akcentavome, kad sprendžiant Vilniaus plente esančio viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos klausimus, reikia spręsti ir nuovažų į Laisvosios ekonominės zonos teritoriją poreikį – tai naujas, bet labai svarbus sprendimas. Pažadėta sugrįžti ir prie Jakų žiedo trečiojo etapo pabaigos, nors šiam projektui jau tikrai ne vieneri metai. Apibendrinant galima sakyti, kad estakados per Baltijos prospektą projektas tampa ir kompleksiniu viso Jakų žiedo sprendiniu“, – sako meras.

Susisiekimo ministras ir Klaipėdos meras pasidžiaugė, kad dalykinių sąlygų sąvadas, kuriame yra įrašyti visi aptarti klausimai, toliau išlieka svarbiu bendradarbiavimo pagrindu, nuosekliai bendromis pastangomis ieškant sprendimų visais klausimais.

„Valstybė turi daug įsipareigojimų Klaipėdos miestui ir jie bus vykdomi. Netrukus turėtų būti patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas, tad nepaprastai džiaugiuosi, kad esame pasiekę principinį sutarimą dėl klausimo, kaip darniai plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, susijusią su miestu“, – sako ministras J. Narkevič.