Kyšo plastiko maišai

"Klaipėda skelbia kovojanti su plastiko atliekomis. Tačiau vaizdas paplūdimyje – šokiruojantis. Sporto aistruoliai pasielgė kaip visiški begėdžiai. Smėlio pripildyti maišai pamažu pasiglemžiami jūros bangų ir gula į dugną. Jų niekas nerinko nei pernai, nei šiemet. Praėjusią  žiemą teko pajūryje matyti dešimtis baltų plastiko maišų, kyšančių iš vandens. Šį rudenį lygiai tokį pat vaizdą aptikome vaikščiodami pajūriu", – pasakojo klaipėdietis Jurgis.

Pasak miestiečio, vieną aikštelę kiek anksčiau jis buvo matęs Giruliuose, kur buvo įrengta viena pliažo tinklinio aikštelių.

Plastikas yra kenksmingas sveikatai. Tai yra didžiulė problema ir Baltijos jūrai.

"Antrojoje Melnragėje yra dar tokia pat aikštelė. Kažkas jau susirinko savo inventorių, tačiau maišus taip ir paliko. Pusė jų jau užpustyti smėliu, kita pusė guli jūroje", – pastebėjo žmogus.

Maisto grandinėje – nuodas

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis, paklaustas apie plastiką pajūryje, tikino, jog vaizdai – tikrai šokiruojantys.

"Tragedija. Plastikas per laiką degraduoja. Jis tyžta ir virsta mikrodalelėmis. O šios mikrodalelės ima keliauti per visą maisto grandinę – patenka į vėžiagyvius, jais minta žuvys ir jūros gyvūnai, paukščiai. Galiausiai šias plastiko mikrodaleles suvalgome mes, žmonės. Vieną dieną šio plastiko dalelių žmogus gali prikaupti tiek, kad šios ims ardyti kraujagysles, skverbsis į inkstus ir kepenis. Plastikas yra kenksmingas sveikatai. Tai yra didžiulė problema ir Baltijos jūrai. Kaip žmonės nesupranta, jog tai, kad jie serga vėžiu, priklauso nuo jų pačių elgsenos?" – stebėjosi E. Paplauskis.

Jau tyrė skundą

Vienas klaipėdietis dar rugsėjį parašė skundą Klaipėdos savivaldybei dėl pajūryje tinklinio mėgėjų paliktų atliekų.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Reaguodami į pateiktą informaciją, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo nuvykę į vietą patvirtinti faktinių aplinkybių. Patikrinimo metu Girulių paplūdimyje užfiksuoti smėlio pripilti maišai, iš kurių formuota apsauga nuo jūros vandens. Dalis maišų buvo suplyšę, atrodė neestetiškai. Tačiau aikštelės savininkai geranoriškai suskubo susitvarkyti. Ten apsiėjome be nuobaudų", – tvirtino Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Ji priminė, jog tokias paslaugas teikiantys juridiniai asmenys naudojasi Klaipėdai priklausančia teritorija ir taip gauna pelną.

"Klaipėdos miesto paplūdimių zonose ir teritorijose poilsio ir prekybos vietų įrengimui 2017 m. pradžioje įvyko konkursas. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad laimėtojas paplūdimyje turi įrengti sporto aikšteles. I-me Girulių paplūdimyje, zonose Nr. 3 ir Nr.4 veiklą vykdo R.Murmoko įmonė (nestacionari lauko kavinė, poilsio bei sporto paslaugos ir t. t.). Ši įmonė vykdomos veiklos metu naudojo smėlio pripiltus maišus paplūdimio tinklinio aikštelei suformuoti. Įmonė buvo įpareigota sutvarkyti aplinką", – paaiškinime rašė Aplinkos skyriaus specialistai.

Kaip buvo sutvarkytas paplūdimys, patikrino ir Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus specialistai.

Surinko 300 litrų plastiko

Giruliuose kitą tinklinio aikštelę valdžiusios viešosios įstaigos "Vakarų tinklinio mokykla" vadovas Laurynas Gedminas tikino, jog jis su talkininkais pajūrį sutvarkė dar rugsėjo pabaigoje.

Atsakomybė: R. Jievaitienė priminė, jog sporto paslaugas teikiančios įmonės naudojasi Klaipėdos miestui priklausančia teritorija ir taip gauna pelną, todėl privalo veiklos vietas kruopščiai prižiūrėti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mes surinkome viską. Susiorganizavome talką ir viską išvalėme. Iš viso pripildėme tris maišus po 100 litrų. Tokį kiekį plastiko maišų surinkome", – pasakojo L. Gedminas.

Jei vienai tinklinio aikštelei gali tekti 300 litrų plastiko, visame pajūryje veikiančiose keliose tinklinio aikštelėse, panašu, gali susikaupti tūkstančiai litrų plastiko.

"Mes trečius metus čia veiklą vykdome ir visada susitvarkome, niekada priekaištų negavome", – patikino L. Gedminas.

Žadėjo sutvarkyti

Vienų sporto aistruolių nereikia raginti susitvarkyti, o kitiems klausimai apie paliktas atliekas labai nepatinka.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos pliažo tinklinio klubas" atstovė Inga Dumbauskienė, sulaukusi žurnalistų klausimo, ar ši viešoji įstaiga valdo ar valdė kurią nors tinklinio aikštelę, ėmė gudrauti.

"O kam reikia? Pirma noriu sužinoti kam čia ko reikia, tada atsakysiu", – kalbėjo moteris.

Pasidomėjus, ar aikštelės operatoriai žada susitvarkyti pajūryje paliktas šiukšles, I. Dumbauskienė nusprendė pamokyti portalui nuotraukas siuntusį miestietį.

"Pirmiausia tai jis turėtų suprasti, kad teritorija dar nėra baigta tvarkyti. Šie maišai paprastai surenkami, bet kai kyla audros, bangos į vandens paviršių iškelia gilumoje iš anksčiau buvusius maišus", – aiškino I. Dumbauskienė.

Tokį paaiškinimą išgirdęs klaipėdietis Jurgis net žagtelėjo.

"Ką reiškia "nebaigta tvarkyti"? Tai tuoj visi tie maišai bus už dviejų metrų nuo vandens linijos, jūroje. Ko dar čia jiems laukti reikėtų? Beje, praeitą žiemą pats savomis akimis mačiau, kaip atrodė pajūris. Šie plastiko maišai pūpsojo vandenyje. Tai tegul vieną kartą susirenka ir neaiškina. Pirmiausia derėtų jų iš viso nepalikti  baigus veiklą. Kyla klausimas, ką veikia aplinkosaugininkai. Jei pažeidimas ir jūros tarša kartojasi, gal vertėtų pasiaiškinti baudų skyrimo tvarkas?" – pyktelėjo miestietis.

Panašu, kad viešosios įstaigos atstovų požiūris į aplinką ir tvarką išties yra savotiškas. Šio sporto entuziastai nesugeba susitvarkyti šiukšlių neraginami.

"Dažniausiai mums apie tai praneša gelbėtojai. Mes nuvažiuojame ir sutvarkome. Šį kartą gelbėtojai nieko nepranešė. Siautė audra, ir mes dar nematėme, kad maišai jau jūroje. Pernai viskas buvo sutvarkyta, kai mums pranešė gelbėtojai. Gyventojas nesuvokia tokio dalyko – audra tuos maišus iškelia iš gilesnių sluoksnių. Juk neatkasi tų maišų iš visur. Jie bus surinkti, nes tai ne pirmas kartas", – kalbėjo I. Dumbauskienė.

Galų gale I. Dumbauskienė pažadėjo, jog artimiausiu metu plastiko atliekos bus sutvarkytos.