Valdiškoje įstaigoje klaipėdietis pasijuto lyg kalinys

Antradienį per pietus uostamiesčio Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užrakintas klaipėdietis pasijuto įkalintas ir pavėlavo į darbą.

Laukė iki vidurdienio

Aronas Montvydas į šį skyrių palydėjo savo dukrą, kuri ketino įregistruoti užsienyje gimusį vaiką.
Palaukusi gyvoje eilėje jauna moteris įėjo į kabinetą jau vidurdienį. Darbuotoja pranešė, kad jai prasidėjo pietų pertrauka ir pasiūlė ateiti po pietų.

Diena buvo lietinga, tad vaikštinėti su mažu vaiku mama neturėjo noro ir nusprendė palaukti pietų pertraukos pabaigos koridoriuje, juo labiau kad norėjo būti eilėje pirma.

Pietūs – šventas reikalas

Praėjo kelios minutės, kai A.Montvydas suprato, kad yra įkalintas Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pastate, nors jam reikėjo skubėti į darbą.

"Dukra ketino laukti iki pietų pertraukos pabaigos, bet man skubiai reikėjo grįžti į darbą. Pasijutau keistai, atrodė, kad esu kalėjime. Juk galėjo kuri iš ten dirbančių moterų išeidama pasakyti, kad pastatą užrakins. Po kokių 20 minučių parėjo viena darbuotoja, atrakino iš lauko duris ir aprėkė mus. Aš suprantu, kad pietūs yra šventas reikalas, bet kam duris rakinti, jei žmonės viduje laukia? O jeigu kuriam mūsų būtų pasidarę bloga?" – piktinosi vyras.

A.Montvydas prisiminė analogišką situaciją banke, kai dokumentų paimti suskubęs banko darbuotojas pranešė trumpam užrakinsiąs klientą stikliniame kabinete. Tada A.Montvydo reakcija buvusi visiškai normali, nes jis žinojo, kad bus užrakintas.

Atėjo persivilkti rūbų

Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė patikino, kad neturi kitos išeities. Mat skyriuje jau kuris laikas nebėra budėtojo, tad nėra žmogaus, kuris galėtų prižiūrėti patalpas pietų pertraukos metu.

Įstaigos vadovė teigė, kad žmonės pastate per pietus lieka neretai. Tada jiems būna paaiškinama, kad durys bus užrakintos iš išorės, tačiau tai nereiškia, kad viduje užrakinti interesantai laukia visą valandą.

"Bent jau be penkiolikos pirmą visada kas nors grįžta, bet dažniausiai darbuotojai lieka kabinetuose, nes dalis jų čia pat valgo", – pasakojo G.Misevičienė. – Mes esame priversti užrakinti duris, nes neatsiginame vagių. Kaimynystėje yra "Caritas". Kartą pati mačiau, kaip buvusioje mūsų rūbinėje viena asociali moteris persivilko iš labdaros organizacijos gautus rūbus. O jau kiek daiktų esame netekę, net tokių, kurių, atrodo, neturėtų vogti. Jeigu vagys įveikia šarvuotas duris, tai negalėtume būti garantuoti, kad mūsų kabinetai saugūs, jeigu pastatas liktų nerakinamas."

Pavogė net kilimėlius

Vedėja vardijo, kad iš skyriaus koridoriaus dingo naujas sieninis laikrodis. Vagys pasilipo ant kėdės ir nesibaimindami jį nusikalbino. Iš tualeto buvo pavogtas veidrodis ir kiti šiai vietai įrengti skirti daiktai.
O visai neseniai kažkas nugvelbė ir du purvą surenkančius kilimėlius.

G.Misevičienė teigė, jog paprastai darbuotojai įspėja lankytojus, kad laukujės durys bus užrakintos, ir žadėjo dar kartą paprašyti pavaldinių pakalbinti kiekvieną pietų metu pastate liekantį lankytoją.