Valdžia miega lyg dinozauras

„Vyriausybė neįgali, jos laukia paralyžius!“ - šaukia visi, kas netingi.

Tačiau tai tik paviršiumi slystelėjęs žvilgsnis. Ir nieko daugiau. Tai stipriausia Vyriausybė, kokią tik Lietuvoje esame matę. Ir jai sekasi.

Už jos nugaros - paskutinė riba. Trauktis nėra kur. Jei Vyriausybė subyrės - sugrius ir Seimas. O nauji rinkimai nušluos ištižėlius. Naujame Seime išdygs naujo gelbėtojo dauguma. Arba valdžią pačiups dešinieji, kuriems ji priklauso pagal eilę.

Tačiau socdemų ir socialliberalų duetas, peraugęs į Siamo dvynius ir dar prisisiuvęs darbininkus ir valstiečius, tapo galingu dinozauru. Jo neparblokš griausmingi skandalai. Jam nebūdingas gėdos jausmas dėl sklindančio interesų tvaiko. Dinozauro nekankina moralės kirminas.

Seniai būtų žlugusi bet kuri kita koalicija, nesulaukusi šimtadienio, jeigu jos nariai būtų iškrėtę nors dešimtadalį kiaulysčių, kurių prisižiūrėjome per pastaruosius tris mėnesius.

Valdantieji nesilaiko jokių išankstinių susitarimų. Ministras gali paskelbti Nepą (Naująją ekonominę politiką) net nepranešęs apie tai Premjerui.

Kai visiems užtraukia žadą nuo tokios partnerystės, ramiai paaiškinama: „Čia koalicija - čia nuomonių įvairovė“. Demokratija, esą.

Griaudžiantys skandalai leidžia paslėpti svarbiausią - nenorą nieko keisti. Kam daryti reformas, juk galima suklysti. O už klaidas čia lupa dar skaudžiau nei už viešųjų ir privačių interesų painiojimą.

Nieko neveikiant, tik vis ruošiantis, planuojant ką nors daryti, pramonės gamyba pernai išaugo beveik aštuoniais procentais, palyginti su 2003-iaisiais. O jeigu Vyriausybė būtų įsikišusi, tai galėjo būti kaip ir su visomis reformomis: „Norėjome padaryti geriau, o išėjo kaip visada“.

Jei kas gero ir įvyko Lietuvos ekonomikoje, tai tik dėl to, kad buvo išlaisvinta žmonių teisė imtis verslo.

Net ir apstatyti kvailiausiais suvaržymais ir smaugiami mokesčių naštos pramonininkai ir verslininkai sumoka į biudžetą tiek, kad Vyriausybė gali nieko neveikti. Tik rietis tarpusavyje dalinti sąjunginius eurus ir ką verslas, pramonė uždirba ne tik pilietiniame žiaurios konkurencijos kare. Reikia įveikti pigų baltarusį, rusą ir kiną. Reikia įtikti gerovėje besimaudančiam Vakarų europiečiui ir amerikonui.

Įsibėgėjusiems verslininkams ir pramonininkams nieko neveikianti Vyriausybė - pati palankiausia. Jie bijo net susapnuoti Ministrų kabinetą dirbantį, kad realiai augtų gyventojų pajamos, kad Lietuva neišnyktų po 170 metų.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 milijonai 425 tūkst. gyventojų - 20,4 tūkst. mažiau nei 2004-ųjų pradžioje.