Dienos komentaras

Valdžią muši - jaunimą gadini

Pastarosiomis dienomis gavau į kailį - ne, kol kas ne fiziškai, o morališkai, - nuo įpykusių skaitytojų už komentarus apie Premjerą Algirdą Brazauską. Skaitytojai telefonu liejo emocijas už tai, kad pavartojau žodį „bufetava“. „Mano duktė irgi „bufetava“, - sakė skambinusi moteris. - Po kulinarinio technikumo baigė aukštąjį mokslą ir dabar gerai gyvena - kam įžeidinėti“. Ji liepė rašyti, santūriau, kad negadinčiau jaunimo, kuris ir taip jau yra šiurkštus. Mano veido išraiška nuotraukoje virš komentaro moteriškei kelia ypatingą siaubą: „Atrodai kaip iš Kauno pamiškės - tik duok šautuvą ir eisi žmonių pyškinti!“

O vieną vyriškį pašiurpino, kad Premjerą pavadinau „Vyriausybės karaliumi“. Vyras irgi negailėjo emocijų: „Kokią teisę turi taip įžeidinėti gerbiamą žmogų!?“ Pastebėjau, kad pašnekovai yra įsikalę sau į galvą kai kuriuos mitus apie savo „kumyrus“ ir jokia žiniasklaida to neišmuš iš galvos, kad ir remtųsi oficialiais dokumentais ar filmuota medžiaga. Vieną akimirką pagalvojau, kad iš tikro reikėtų palikti valdžią ramybei - tegu ji pasiunta. Lai skraido medžioti į Švediją lėktuvais už valdiškus pinigus, kaip vienas konservatorių ministras. Tegu klastoja dokumentus, kaip kitas socialliberalų ministras. Tegu Premjeras vieną dieną šneka apie batus, kitą - apie ratus, o trečią - išvis į lankas. Kam užgaulioti garbingus žmones? Kam kibti prie Darbo partijos lyderio dėl visokių „jangilų“ ar „sapardo“ pinigų ir kam knistis po jo kišeninio mero, pretenduojančio į šalies vidaus reikalų vairą, bankinę praeitį?

Štai amerikonai atkasė, kad buvusių dvylika sovietinių-socialistinių sesučių dar iki šiol nemato laisvos spaudos. Spauda laisvę yra išsikovojusi tik Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Prasčiausia padėtis - Turkmėnijoje ir Baltarusijoje. Bet ir kitose respublikose į galingųjų gyvenimą besikišantys žurnalistai yra vejami iš darbo ar netgi žudomi. „Tačiau labiausiai mus nuvylė Rusija“, - konstatuoja „New York Times“ ir cituoja Komiteto žurnalistams ginti vadovę Aną Kuper, kurios nuomone, Kremlius aiškiai sako: „Jei negali atsikratyti žurnalisto, nužudyk jį“. Rusijoje iki šiol neišspręsta vienuolika žymių žurnalistų nužudymo bylų. Na ir kas? Kas juos už liežuvio traukė? Galėjo giedoti ditirambus valdžiai ir piniguose maudytųsi, ir ramiai miegotų. Juk svarbiausia - negadinti jaunimo. Po to šlaistosi po gatves ir užgaulioja praeivius arba senutei vietos autobuse neužleidžia. Va, apie ką reikia rašyti. O tie „žurnaliūgos“ tik valdžiai užpakalį spardo.