Tenkina ir sidabras

Nauji ir rekonstruoti socialinės infrastruktūros objektai, išskirtinis dėmesys kultūrai, Ekonominės plėtros strategijos, miesto bendrojo plano rengimas, uosto bendrojo plano derinimo procesai – tokius svarbiausius praėjusių metų akcentus įvardijo vakar miesto tarybos posėdyje savo veiklos ataskaitą pristatęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Anot mero, praėję metai ryškūs Klaipėdos raidos istorijoje pirmiausia dėl pasiekimų kultūros srityje.

"Klaipėdai suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Tikiu, kad daugelis dar nepamiršo ir gerokai ambicingesnio siekio tapti Europos kultūros sostine 2022 metais. Finišo tiesiojoje likome sidabro medalininkai, tačiau ir tai vertinu kaip didelį ir prasmingą Klaipėdos laimėjimą", – teigė V.Grubliauskas.

Mero manymu, turime kuo pasidžiaugti ir kitose srityse – augo miesto biudžetas bei gyventojų pajamos.

Klaipėda išliko tarp šalies lyderių pagal savivaldybių indeksą, miestą gausiai lankė turistai, Klaipėda pripažinta sėkmingiausia Lietuvos turizmo traukos vietove, pelnytas Europos sporto miesto vardas, vyko svarbių socialinės infrastruktūros objektų statyba bei rekonstrukcija – duris atvėrė atnaujintas lopšelis-darželis "Puriena".

40 tūkst. daugiau gyventojų?

Keitėsi ir viešosios erdvės – baigta Žardininkų aikštės rekonstrukcija, darbai vyko ir šiemet bus baigti Sąjūdžio parke, atsinaujinę ir draugiškesni neįgaliesiems poilsiautojus pasitiko Klaipėdos paplūdimiai, apšviesti daugiabučių kiemai, o šiemet juose bus didinamos ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Ataskaitoje meras įvardijo ir svarbiausius miesto iššūkius, vienas jų – įsisenėjusios demografinės problemos, kurioms suvaldyti bei naujoms investicijoms pritraukti Klaipėda renkasi "mėlynąjį proveržį".

Visus 2017-uosius uostamiesčio savivaldybė kartu su partneriais – uosto, verslo ir mokslo atstovais – rengė Ekonominės plėtros strategiją.

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ambiciją miestas užsibrėžė iki 2030-ųjų.

"Pagaliau miesto savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai turi bendrą sutarimą, kokį miestą norime kurti. Klaipėda renkasi "mėlynojo proveržio" kelią ir siekia tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione. Nors proveržio strategija dar galutinai nepatvirtinta, jau šiandien ji teigiamai vertinama visoje šalyje", – sakė Klaipėdos meras.

Yra ko pasimokyti

Prisiminta ir 2017-ųjų pabaiga, kuri Klaipėdai buvo kaip niekada gausi stichinių nelaimių – lapkričio 13-ąją miestas ėmė skęsti.

"Tai gera pamoka, kad dar ne visos pamokos išmoktos. Bendromis pastangomis vis dėlto pavyko suvaldyti situaciją", – tikino V.Grubliauskas.

Taip pat chaoso į miesto gyvenimą įnešė vilkikų paralyžiuotas eismas, maršrutinių taksi laikinas dingimas, universiteto išlikimui kilusi grėsmė, svarbių miestui dokumentų – Klaipėdos miesto bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrųjų planų rengimas bei su jų tarpusavio derinimu susiję procesai.

Susipažinę su mero ataskaita tarybos nariai uždavinėjo klausimus. Pirmoji pasisakyti panoro Nina Puteikienė. Ji domėjosi, ką naudingo meras parvežė miestui iš komandiruočių užsienyje.

"Sėdėti užsidarius savame kiaute yra savęs pasmerkimas", – atkirto meras.

Klaidos rėžia akį

Rimantas Didžiokas aiškino pasigedęs ataskaitoje savikritikos ir paprašė įvardyti tris užsibrėžtus darbus, kurių nepavyko atlikti miesto ir miestiečių labui.

"Nesiruošiu nei savigynai, nei saviplakai. Galbūt buvo galima operatyviau reaguoti maršrutinių taksi klausimu ir jau pirmąją dieną imtis ryžtingesnių sprendimų. Panaši situacija ir dėl lapkričio 13-osios įvykių. Tai buvo gera patirtis suvaldyti procesus, kurie nėra mero kompetencijoje", – atsakė V.Grubliauskas.

Vytautas Čepas atkreipė dėmesį dėl valstybinės kalbos įstatymo nesilaikymo Klaipėdos viešosiose vietose.

"Akys raibsta nuo angliškų užrašų pavadinimuose, netgi kavinių meniu. Savo kalbos negerbiantys žmonės turi būti baudžiami", – kritikos negailėjo V.Čepas.

Anot mero, viskas prasideda nuo žmogaus kultūros.

"Aš irgi už tai, kad lietuvių kalba būtų puoselėjama, bet vargu ar situacija išties yra tokia dramatiška. Juk "McDonald’s" nepavadinsi "Mykolu Donaldu". Todėl reikia ieškoti sveiko kompromiso", – palygino meras.

Tomo Meškinio manymu, vietos bendruomenės pasigenda pagalbos sprendžiant kvapų bei taršos problemas. Esą jau daugybę metų situacija nejuda iš vietos.

V.Grubliauskas tokius T.Meškinio žodžius paneigė.

"Tai neobjektyvus vertinimas. Jei neplėšai marškinių, dar nereiškia, kad nedirbi", – mestelėjo meras.

Daugiau turistų ir pajamų

Savo bei savivaldybės praėjusių metų veiklos ataskaitą pateikė ir savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Joje nurodoma, kad miesto ekonominio vystymosi rodikliai 2017 m. buvo palankūs – sumažėjo nedarbo lygis, padaugėjo verslo įmonių, miestą aplankė 7,5 proc. daugiau turistų nei 2016 m., o į savivaldybės biudžetą buvo surinkta 4,8 mln. eurų daugiau pajamų, nei planuota.

Pasak S.Budino, pernai savivaldybė pradėjo įgyvendinti daug svarbių miestui investicinių projektų.

Pradėtas projektuoti naujos bendrojo ugdymo mokyklos pastatas šiaurinėje miesto dalyje, parengti Tauralaukio progimnazijos pastato rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai, ruošiamas naujos sporto salės statybos šiaurinėje miesto dalyje projektas.

Taip pat parengti dokumentai dėl sporto ir laisvalaikio komplekso įrengimo, pradėta rekonstruoti Tilžės gatvė.

Tvarkomos ir pietinės Klaipėdos viešosios erdvės – atnaujinta Žardininkų aikštė, statomas naujas socialinio būsto daugiabutis namas Irklų g.

Pernai nemažai dėmesio skirta sportui. Buvo reformuota sporto bazių valdymo sistema, parengtas sporto aikštynų prie bendrojo ugdymo mokyklų atnaujinimo planas, kurį ketinama įgyvendinti per penkerius metus.

Pasiekta, kad Klaipėdos miestui, pirmajam Lietuvoje, buvo suteiktas Europos sporto miesto vardas.

"Tarnybos nebuvo pasirengusios"

Taip pat įvardyti ir kilę iššūkiai.

"Vienas jų man ir mieste veikiančioms institucijoms buvo pernai lapkritį kilęs potvynis – iškritus krušai ir dideliam kiekiui lietaus, paviršinių nuotekų sistema nesugėrė visų kritulių ir pietinėje miesto dalyje buvo užlieta dalis daugiabučių namų kiemų, savivaldybės įstaigų teritorijų. Būdamas Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininku, turėjau likviduoti gamtos stichijos padarinius, sutelkėme atsakingų tarnybų darbą. Šios nebuvo tam pasirengusios. Todėl inicijavome prevencines priemones, siekdami išvengti panašių nelaimių ateityje – parengėme koordinacinį veiksmų planą, įdiegėme gyventojus perspėjančių žinučių sistemą. Gyventojams, patyrusiems materialinių nuostolių dėl potvynio, savivaldybė išmokėjo kompensacijas – tam pirmą kartą per mano kadenciją buvo panaudotos savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos", – akcentavo S.Budinas.

Išklausęs direktoriaus ataskaitą vicemeras Artūras Šulcas savivaldybės darbuotojams linkėjo matyti kasdienybę ne tik pro automobilių langus ir galvoti ne tik apie didelius projektus, bet daugiau atsigręžti į žemiškas ir buitines žmonių bėdas.

Tiek mero, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitoms miesto taryba pritarė.