Mažintų verslinę žvejybą

Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos su žvejyba susijusios pataisos. Prieš Seimo rinkimus kai kurios grupės buvo pasirengusios kategoriškai uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Kuršių mariose, o dabar tonas švelnėja.

Siekis saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse išlieka. Pavyzdžiui, šiuo metu Kuršių mariose žuvis gaudo 46 žvejų įmonės. Jų žvejybos rentabilumas yra menkas, žvejų įmonės vos išgyvena, nes žuvų yra gerokai sumažėję.

Siūloma, kad Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" iš žvejų supirktų verslinės žvejybos limitus.

Seimo nariai siūlo išlaikyti Kuršių mariose verslinę žvejybą, tačiau žvejybos įmonių skaičių sumažinti iki 20. Tuomet padidėtų tų įmonių žvejybos rentabilumas. Galbūt mažesnis skaičius įmonių geriau dirbtų ir į šalies biudžetą atneštų daugiau mokesčių? Dabar žvejybos verslas dažnai įvardijamas kaip parazituojantis, nes žvejai, iš ES gaudami daug pinigų, į valstybės biudžetą moka itin mažai.

Jei žvejų įmonių skaičius Kuršių mariose sumažėtų per pusę, darbo netektų apie 100 žmonių. Lietuvos masteliais tai būtų menkniekis, juo labiau kad dalis žvejų turi ir kitus darbus, gauna pajamų. Gamtai tai neva būtų didžiulė nauda. Kasmet žuvų sugavimas Kuršių mariose sumažėtų apie 500 tonų.

Supirktų žvejybos limitus

Žvejybos įmonių skaičiaus mažinimo veiksmas Lietuvoje yra ne naujiena. Per kelerius pastaruosius metus tokių bendrovių skaičius Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Tai vyko natūraliai – žvejų bendroves "išguldė" ekonominiai sunkumai ir dėl jų nuvilniję bankrotai.

Perspektyva: Lietuvos pajūryje be jokių apribojimų būtų gaudomos tik invazinės žuvys grundalai. / V. Matučio nuotr.

Kuršių marių žvejybos versle nedidelės įmonėlės laikosi, nors ir sunkiai, nes dažnai tai yra šeimos narių ar giminių verslas. Siūloma nedideles įmonėles ateityje įteisinti kaip Lietuvos tradicinį žvejybos paveldą. Tai atitiktų istorines tiesas, kad prie Kuršių marių niekada, išskyrus sovietmetį, nebuvo didelių žvejybos įmonių, ja išskirtinai vertėsi žvejų šeimos.

Verslinę žvejybą Kuršių mariose norinti sureguliuoti grupė Seimo narių siūlo žvejų verslą "rentabilizuoti" per verslinės žvejybos limitus. Manoma, kad prie Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" galėtų iš žvejų supirkti žvejybos limitus. Tai būtų tarsi kompensacija už verslą.

Supirkusi limitus Aplinkos ministerija spręstų, kam gali būti suteikta teisė žvejoti, o kas turi eiti ieškoti kito darbo.

Yra tik vienintelis klausimas – iš kur valdžia paims pinigų žvejybos limitams supirkti, o kartu ir žvejus padaryti turtingesnius? Prieš porą metų, kai buvo bandoma greitai uždaryti verslinę žvejybą Kuršių mariose, pagrindinis klausimas kaip tik ir buvo, iš kur paimti pinigų mokėti kompensacijoms už prarastą žvejybos verslą.

Ežerų pavyzdys – Baltijai

Sudėtinga situacija yra ir Baltijos jūros priekrantės žvejyboje. Žvejyba pagal išteklių rodiklius čia vertinama kaip ypač bloga.

Pagal studijos apie verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje mokslininkų rekomendacijas, apie trečdalis šiandieninio priekrantės žvejybos verslo yra nereikalingas.

Seimo narių manymu, turi būti sudarytos sąlygos šiems žvejams pasitraukti iš verslo kartu su laivais ir žvejybos įrankiais. Priekrantėje būtų skatinama tik grundalų žvejyba, nes šios invazinės, iš Juodosios jūros atkeliavusios žuvys naikina tradicinių Baltijos jūros žuvų mailių.

Prielaidų smarkiai mažinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žvejybą davė ir nuo 2015 m. vykdomų Lietuvos ežerų žvejybos ribojimai. Pagal žuvų išteklių 2017–2021 m. vertinimo ataskaitą, apribojus verslinę žvejybą ežeruose, žuvų biomasė vidutiniškai išaugusi 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto. Verslinės žvejybos sustabdymas Kauno mariose 2013 m. žuvų biomasę pagausinęs vidutiniškai 4 kartus, o atskirų žuvų, pavyzdžiui, sterkų – 2 kartus, ešerių – 8 kartus, kuojų – net 10 kartų.

Tai, kas tinka uždariems ežerams ar Kauno marioms, greičiausiai netiktų nei Baltijos jūros priekrantei, nei Kuršių marioms, nes čia dominuoja praeivės žuvys. Apie tai, ar verta vien Lietuvai mažinti žuvų sugavimą vandens baseinuose, kur ji nėra vienintelė šeimininkė, buvo užsiminęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas "Klaipėdos" priedo "Jūra" lapkričio 21 d. straipsnyje "Kokia prasmė drausti verslinę žvejybą?".