Ūkio ministro įsakymu likviduojama valstybės įmonė „Pajūrio vėtrungė“. 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė užsiiminėjo nekilnojamojo turto nuoma.

Neteisingi mokesčiai?

Prieš 16 metų iš bankrutuojančios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ perėmus dalį viešbučio „Vėtrungė“, buvo įsteigta valstybės įmonė „Pajūrio vėtrungė“.

Pagrindinė jos veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Tačiau pastaraisiais metais įmonė nešė nuostolius. 2010 m. fiksuotas 226 tūkst. litų nuostolis. Nežiūrint to, „Pajūrio vėtrungės“ vadovaujančio darbuotojo vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 3 tūkst. 722 Lt per mėnesį, o bendrovėje dirba 5 žmonės.

Bendrovės direktorius Romualdas Laurašonis tikino, jog nuostoliai yra pateisinami ir labai objektyvūs, susidarę ne dėl algų. Teigiama, kad jie išaugo, kai valdžia pakėlė turto mokestį už valstybės valdomą turtą. Iki tol esą reikėjo mokėti 0,5 proc., dabar – 2 proc.

R.Laurašonis klausė, kokia galėjo būti konkurencija su privatininkais, kai jiems taikomo turto mokesčio sumokama suma buvo tris kartus didesnė?

„Pajūrio vėtrungei“ turto mokestis pastaruoju metu siekė 151 tūkst. Lt per mėnesį.

Vadovas tikino, kad įmonės nuostolius didino ir dviejuose viešbučio aukštuose įsikūrusios valstybinės institucijos, su kuriomis sudarytos panaudos sutartys ir iš to esą „Pajūrio vėtrungė“ negavo jokios naudos.

Atėmė pajamų šaltinį

Įmonės pajamos gerokai sumažėjo ir po to, kai Ūkio ministerija nusprendė parduoti beveik 3 tūkst. kv. m patalpas buvusiame „Vėtrungės“ viešbutyje, kuriame jau beveik 10 metų veikia prekybos centras.

Pirmas žingsnis žengtas prieš metus, kai ministerija kreipėsi į Vyriausybę, kad iš valstybės įmonės „Pajūrio vėtrungė“ patikėjimo teise valdomą turtą perimtų Valstybės turto fondas. Vyriausybės nuostata – esą patalpų nuoma nėra valstybės funkcija. Tuo turi užsiiminėti privatininkai. Būtent todėl nuspręsta patalpas privatizuoti.

Iš „Pajūrio vėtrungės“ Taikos pr. 28 pirmąjį aukštą Valstybės turto fondas savo žinion perėmė beveik prieš metus.

Nuo to laiko nuomos mokestį prekybos centras jau moka Valstybės turto fondui. „Pajūrio vėtrungė“ per mėnesį neteko 15,5 tūkst. Lt (be PVM), tai yra beveik trečdalio pajamų, gaunamų už nuomą.

Likutinė perimtų patalpų vertė yra 3 milijonai 255 tūkst. litų.

Neoficialiais duomenimis, 1 kv. m prekybinio ploto kaina Klaipėdoje siekia pustrečio tūkstančio litų.

Ūkio ministerijos teikime Vyriausybei rašoma, kad perdavus Valstybės turto fondui Taikos pr. 28 patalpas ir jas privatizavus, bus papildytas privatizavimo fondas.

Netikėtas sprendimas

Po šio sprendimo valstybės įmonė „Pajūrio vėtrungė“ sulaukė dar vieno smūgio. Rugpjūčio 2-ąją ūkio ministras pasirašė įsakymą likviduoti šią bendrovę.

Žinia apie įmonės likvidavimą darbuotojams buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

„Žodinių pasvarstymų, kad bus kažkas keičiama, buvo, kalbėta, kad performuos į uždarąją akcinę bendrovę, dar kažką. Tačiau labai greitai apsispręsta likviduoti“, – sakė R.Laurašonis.

„Pajūrio vėtrungei“ priklausė trys nedidelės patalpos 1-e aukšte ir 12-as bei 13-as viešbučio aukštai.

Kam atiteks tas turtas?

„Pagal įstatymus, kai yra paskiriamas likvidatorius, jis perima visą valdymą ir turtą. Tie du aukštai viešbutyje “Vėtrungė„, kurie priklauso valstybės įmonei “Pajūrio vėtrungė„, yra išnuomoti. Turės būti nutrauktos nuomininkų sutartys su likviduojama įmone, ar jos bus iš naujo sudarytos ir su kuo, neaišku“, – sakė direktorius.

Interesantų ar galimų pirkėjų, norinčių įsigyti patalpas „Vėtrungės“ viešbutyje esą dar nebuvo.

„Pajūrio vėtrungės“ direktorius iš darbo atleidžiamas rugpjūčio 21 d. Kiti 4 darbuotojai dar kuriam laikui lieka.

Likvidatorius turi teisę pasirinkti, kokius darbuotojus palikti, ką veikti ir kas bus daroma likviduojamoje bendrovėje.

Įmonės turtas, pirmiausia – piniginės lėšos, yra naudojamos atsiskaityti su kreditoriais, pirmiausia – su darbuotojais. Jei pinigų nėra, likvidatorius turėtų imti pardavinėti turtą, kad atsikratytų įsiskolinimų.