Sutuoktiniai Trečiakauskai pralaimėjo pirmąjį mūšį teisme, – jų sandoris įsigyjant seniai nebenaudojamą deviacijos įrenginį pripažintas negaliojančiu.
Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė, kad perdavimo aktas, kuriuo 1998 m. bendrovei "Laivybos paslaugų centras" perduotas hidrotechninis deviacijos įrenginys, pripažintas negaliojančiu.
Negaliojančiu paskelbtas ir 2002 m. gruodžio 13 d. varžytinių aktas. Juo Aurelija Trečiakauskienė už 100 litų įsigijo šį įrenginį, esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje.
Nuspręsta taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš Susisiekimo ministerijos A.Trečiakauskienei jos sumokėtus 100 litų.
Atsakovai A.Trečiakauskienė ir ministerija turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios kiekvienai šių šalių sudaro po 50 litų.
Sprendimą dar galima apskųsti aukštesniosios instancijos teismui.
Kol vyko bylinėjimasis, pasikeitė teisinis įrenginio statusas – jis buvo nacionalizuotas. 1956 m. pastatytas 12,6 m aukščio ir 6,4 m diametro įrenginys neseniai vilkiku buvo nuverstas ir dabar guli marių dugne.
Buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Juridinio skyriaus viršininko Sauliaus Trečiakausko žmona įsigijo deviacijos įrenginį varžytinėse.
Uosto samdyti nepriklausomi ekspertai kompensacijai už jį rezervavo 12 tūkst. litų, o draudimo kompanija įrenginį buvo įvertinusi per 450 tūkst. litų.
"Manome, kad teisingumas atkurtas, valstybė savo siekių pasiekė, įrenginys yra pašalintas ir svarbių objektų statybai nebetrukdo. 30 dienų lauksime sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu sprendimas nebus skundžiamas, iš antstolio sąskaitos susigrąžinsime 12 tūkst. litų", – pasibaigus teismo posėdžiui teigė Uosto direkcijoje laikinai Teisės ir personalo skyriaus vadovo pareigas einantis Vaidas Batūra.
Klaipėdos uosto istorijoje tai ne vienintelė istorija, kai tenka bylinėtis su privačiais asmenimis dėl neteisėtai įsigyto valstybės turto.
V.Batūra patvirtino, kad kitų ginčų objektai vertinami kur kas didesnėmis sumomis. Ginčijamasi dėl poros žemės sklypų, esančių rezervinėse uosto teritorijose. Už vieną apie 60 a sklypą savininkas paprašė 3 mln. litų, kito savininkas norėtų 200 tūkst. litų. Tarp atsakovų yra ir juridinių, ir fizinių asmenų.
Naujausi komentarai