Vandenilio degalai veržiasi į Klaipėdą

Neišnaudotos LNG galimybės

Kai 2014 m. buvo atidarytas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (LNG, angl. Liquefied Natural Gas) terminalas, atrodė, kad Lietuva renkasi perspektyvą transporto ateitį susieti su suskystintosiomis dujomis.

To neįvyko, nors LNG varomų sunkvežimių Lietuvoje atsirado kelios dešimtys. Šiuos gerokai švaresnius ir aplinkai draugiškus sunkvežimius kasdien galima pamatyti atvykstančius ir į Klaipėdos uostą.

Įrengti LNG degalinę dėl specifinės įrangos kainuoja itin brangiai. Joje turi būti specialios kriogeninės talpyklės, kurios karščiausią dieną išlaikytų suskystintąsias dujas itin žemoje temperatūroje (minus 160 laipsnių).

Ir pačiuose sunkvežimiuose yra kriogeniniai bakai, į kuriuos telpa 400 kilogramų suskystintųjų dujų. Su šiuo kiekiu sunkvežimis, priklausomai nuo vežamo svorio, gali įveikti 1 000–1 200 kilometrų atstumą.

Didžiausia problema ta, kad LNG degalinių tinklo nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse beveik nėra. Lietuvoje viena degalinė yra prie Klaipėdos, Latvijoje nėra nė vienos, Estijoje viena prie Talino. Jei viena degalinė dar būtų Lietuvoje Kauno regione, geriausiai prie Vakarinio aplinkkelio, o kita prie Rygos aplinkkelio, automobilių, varomų LNG, kurios yra gerokai švaresnės nei dyzelis, gerokai padaugėtų.

Bėda ir ta, kad Baltijos šalyse nėra tinkamo valdžios požiūrio į LNG varomų automobilių parko vystymą, neskatinamas tinklo kūrimas. LNG kaip palyginti švaraus kuro galimybės per menkai išnaudojamos.

Čia gali būti ir psichologinis momentas, nes dujos Lietuvoje dar vis asocijuojasi su Rusija. Tarp jų ir LNG, nors Lietuva turi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, per kurį dujos Lietuvą pasiekia iš visai kitų regionų nei Rusija.

Vizija: vandeniliu varomi sunkvežimiai kol kas labiau egzistuoja tik reklamos kūrėjų fantazijose. / „Theloadstar.com“ nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos skirtumai

Suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomi sunkvežimiai iš visų rūšių alternatyvaus ir švaraus kuro rūšių gali įveikti ilgiausią atstumą.

Patys „silpniausi“ yra elektriniai sunkvežimiai, kurie vienu įkrovimu gali įveikti daugiausia 500 kilometrų. Po jų – suspaustomis gamtinėmis dujomis (SNG) varomi sunkvežimiai. Jų vienu užpildymu nuvažiuojamo kelio atstumas siekia apie 600 kilometrų.

Šio tipo sunkvežimių taip pat palyginti nėra daug, bet jų užpildymo kuru tinklas Lietuvoje yra išvystytas geriau – vien Klaipėdoje yra dvi šio tipo transporto užpildymo degalinės.

Jei Lietuvoje būtų plėtojamas LNG degalinių tinklas, kartu būtų plėtojamos ir SNG degalinės, nes jos tarpusavyje susijusios. Kai iki 160, kai kurios iki 180 laipsnių atšaldytos ir suskystintos dujos atšyla, arba jos atšilusios „nusiurbiamos“ iš LNG sunkvežimių bakų, jos virsta įprastomis gamtinėmis dujomis, kurios uždarose talpyklėse suspaudžiamos ir tampa SNG.

Taip LNG dujos net ir atšilusios gali būti išnaudojamos iki paskutinio „atodūsio“, dėl ko dujos sunkvežimių transporte yra palyginti efektyvus kuras.

Mūsų regione tą labiausiai supranta lenkai, kurie kartu su „Shell“ kompanija vysto Lenkijoje LNG ir SNG degalinių tinklą. Lenkija, skirtingai nei Lietuva, demonstruoja, kad ji yra tranzito šalis. Bet kurioje transporto srityje, palyginus Lenkiją su Lietuva, jos skiriasi tarsi diena nuo nakties. Galbūt taip yra ir todėl, kad Lietuvos politikai, užuot analizavę kaimynų, tarp jų ir lenkų, patirtį, važinėja į egzotiškesnes šalis neva semtis patirties, nors tie objektai, kuriuos lanko, neturi nieko bendro su mūsų šalimi.

Vandenilis nėra nekaltas

Kai Lietuvoje beveik nevystomas, bent jau valdžios paramos nesulaukia LNG degalinių tinklo plėtojimas, stebina tai, su kokiu entuziazmu imamasi naujų, menkai žinomų vandeniliu varomų automobilių punktų įrengimo projektų.

Jau pranešta, kad Klaipėdos uoste bus statoma vandenilio elektrolizės gamykla. Ji kainuos per 7 mln. eurų. Dar neaišku, kaip tokios gamyklos statybą uoste, Klaipėdos mieste, sutiks gyventojai.

Pranešama, kad vandeniliu bus pildomi į uostą atplaukiantys laivai. Kiek ir kada Klaipėdos uoste bus tokie laivai, kol kas nežinoma, nes pats vandenilio naudojimas pasaulinėje laivyboje tebėra tyrimų stadijoje. Tokių laivų statoma vos vienas kitas. Baltijos regione gerokai populiaresni yra LNG varomi laivai.

Kitas niuansas yra tai, kad Susisiekimo ministerija jau numatė 1,44 mln. eurų paramą viešiesiems vandenilio pildymo punktams įrengti Klaipėdos mieste, nors neaišku, nei kada, nei kiek bus vandeniliu varomų automobilių. Ir iš viso ar jų bus, tarkim, sunkvežimių segmente, nes vežėjai itin stipriai analizuoja naujas alternatyvaus kuro transporto sritis. Pavyzdžiui, kad ir kaip valdžia norėtų, sunkvežimiai elektromobiliai greičiausiai neprigis, nes jie dėl galimo sunkiai gesinamo gaisro bus nepageidaujami keltuose. Dėl trumpo nuvažiavimo atstumo toks sunkvežimis negali dirbti netgi Lietuvos masteliais, nes, nuvykęs su kroviniu iš Klaipėdos į Vilnių, grįžti su kitu kroviniu tą pačią dieną jau negalės.

LNG varomas sunkvežimis ir netgi SNG, jei tik būtų išvystytas degalinių tinklas, turėtų ryškiai didesnį pranašumą.

Kokios bus vandeniliu varomų sunkvežimių galimybės, kol kas neaišku, kaip ir jų kaina. Skelbiama, kad, tarkim, „Toyota“ sunkvežimis vienu užpildymu galės nuvažiuoti apie 700–800 kilometrų.

Yra ir kitas niuansas. Vertinant pagal tarptautinės laivų klasifikavimo bendrovės „Bureau Veritas“ paskelbtas vandeniliu varomų laivų klasifikavimo taisykles, šis kuras ne toks jau ir nekaltas. Laivuose galimi ir kuro nuotėkiai, ir gaisrai, ir sprogimai, todėl numatoma, kad bus privalomos vandenilio kaip laivų kuro stebėjimo sistemos. Į taisykles įtrauktos nuostatos dėl patalpų, kur bus vandenilio rezervuarai, vėdinimo, slėgio mažinimo įranga, dujų ir garų aptikimo sistemos.

Pateiktos rekomendacijos, kad bent pradžioje, kol gerai neištestuota, vandenilis kaip kuras laivuose turėtų būti ne kaip pagrindinis, o kaip pagalbinis.