Paslaugą gaus virš 10 tūkst. gyventojų

Kad spręstų minimą problemą neseniai Aplinkos ir Finansų ministerijos bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) paskelbė įsteigusios Vandentvarkos fondą (VF). Į šio fondo finansavimo galimybes ypač norima atkreipti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkymo įmonių atstovų dėmesį. Jie kviečiami kreiptis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ar rekonstrukcijos projektų finansavimo 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.

Tikimasi, kad iki 2023 m. geriamojo vandens bei nuotekų surinkimo paslaugas gaus virš 10 tūkst. miestų gyventojų. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė įsitikinusi, kad tokiu būdu galima padėti šaliai spręsti ir aplinkosaugines problemas.

„Nuotekų patekimo į aplinką problema Lietuvai vis dar labai aktuali. Kaip žinoma, vis dar netrūksta gyvenviečių, kur nuotekos tvarkomos netinkamai. Pavyzdžiui, netinkamai eksploatuojamos išgriebimo duobės, jos yra nesandarios, išvis neišvežamos arba išvežamos „už kampo“. Tikimės, kad dar daliai gyventojų pradėjus naudotis vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugomis, mažės ir aplinkosauginė problema“, – teigia V.Slavinskienė.

Anot specialistės, net ir didesniuose šalies miestuose netrūksta gyvenviečių, kur žmonės ima vandenį iš šulinio, o šis ne visur atitinka higienos normas. Tad gaunant paslaugas gyventojams bus užtikrinta ne tik geriamojo vandens kokybė, bet ir palengvinta jų mokestinė našta. Pastebima, kad mokesčiai už minėtųjų išgriebimo duobių eksploatavimą yra didesni nei mėnesinis mokestis už nuotekų sutvarkymą.

Vandentvarkos įmonėms –  finansavimo galimybės

Vandentvarkos įmonių atstovai, kuriems ir skirtas įsteigtojo VF finansavimas, jau nuo balandžio gali teikti paraiškas dėl paskolos geriamojo vandens arba nuotekų tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai bei grąžinamosios subsidijos nuotekų tinklų plėtrai. Anot VIPA Paramos programų skyriaus vadovės Vaidos Lauruševičienės, VF finansavimo galimybė patraukli tuo, kad pareiškėjams prieinami du skirtingi finansavimo šaltiniai, t. y. paskola projektui įgyvendinti ir grąžinamoji subsidija nuotekų surinkimo tinklų plėtrai.

„Šiuo metu geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licenciją turintiems pareiškėjams yra suteikiama 50 proc. projekto vertę siekianti paskola ir 50 proc. siekianti grąžinamoji subsidija nuotekų surinkimo tinklų plėtrai. Nuo šių metų spalio 1 d. grąžinamoji subsidija bus sumažinta iki 30 proc., todėl labai skatiname pareiškėjus suskubti ir teikti paraiškas VIPA,ai“, – pažymi V.Lauruševičienė.

VIPA atstovė priduria, kad projekto pabaigoje bus atsižvelgiama į pareiškėjo pasiektus rezultatus ir grąžinamąją subsidiją gali reikėti grąžinti arba ne. Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad jei rengiamame projekte pareiškėjas ketina plėsti ir geriamojo vandens tinklus, tai tokios išlaidos bus tinkamos finansuoti tik paskolos, bet ne grąžinamosios subsidijos lėšomis.

Na, o pareiškėjams teikiamos lengvatinės paskolos palūkanos yra fiksuotos ir sudaro 2 proc. Paskolos grąžinimo terminas numatomas iki 20 metų. Šiai paskolai nėra numatyti administravimo ar kiti mokesčiai bei nereikalaujama turto įkeitimo.

Sanglaudos fondo lėšomis  finansuojama 40 mln. eurų

Vandentvarkos fondui, finansuojamam iš Sanglaudos fondo lėšų, iš viso yra numatyta skirti 30 mln. eurų. Grąžinamajai subsidijai, kurios finansavimo šaltinis taip pat yra Sanglaudos fondo lėšos, iš viso skiriama 10 mln. eurų. Aplinkos ministerijos atstovė V. Slavinskienė pastebi, kad tai gali būti viena iš paskutinių galimybių pasinaudoti vandentvarkos sektoriui teikiamomis investicijomis. Dėl šios priežasties vandentvarkos įmonės skatinamos įvertinti siūlomas lengvatas ir aktyviai teikti paraiškas projektams finansuoti. Savo ruožtu V.Lauruševičienė pamini, kad kaip šiam projektui tinkamos finansuoti išlaidos priskiriamos techninio projekto ir su jo parengimu susijusios išlaidos bei rangos darbai.

„Prie tinkamų išlaidų nepatenka investicinio projekto parengimo, viešinimo ir projekto administravimo išlaidos. Numatyta, kad vienam gyventojui tenkanti prijungimo prie nuotekų tinklų išlaidų suma negalės viršyti 3 000 eurų. Atitinkamai prijungimo prie geriamojo vandens tinklų išlaidos vienam gyventojui negalės būti didesnės nei 1 830 eurų“, – teigia V.Lauruševičienė.

Svarbu, kad dėl finansavimo besikreipiantys pareiškėjai kartu su projekto paraiška pateiktų ir gyventojų patvirtinimus, kad šie sutinka prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Dar vienas reikalingas dokumentas – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teigiama išvada dėl projekte numatytų investicijų.

VIPA atstovė primena, kad, kilus neaiškumų dėl paraiškos pateikimo ar finansavimo, pareiškėjai taip pat yra konsultuojami ir asmeniškai VIPA specialistų.

Daugiau informacijos am.lrv.lt ir esinvesticijos.lt.