Tai buvo šeštasis Klaipėdos kariliono festivalis.

"Nuo seno tikima, kad varpų muzika gydo sielą ir kūną, ji pakelia dvasiškai ir stiprina fizinę sveikatą. Žemi varpų dažniai veikia raminamai, padeda atsigauti patyrus stresą, o štai aukšti – aktyvina, suteikia budrumo", – tokiais teiginiais festivalio rengėjai – Klaipėdos koncertų salės darbuotojai – viliojo klausytojus ir žadėjo jiems unikalią progą vieną dieną išklausyti keturis nepakartojamus koncertus.

Klaipėdos karilionas – vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų, tapęs miesto savitumo simboliu.

Koncertai buvo transliuojami ir dideliame ekrane, tad klausytojai turėjo progą pamatyti centrinio pašto bokšte grojančius karilionininkus, stebėti jų ryšį su dirigentais, vadovavusiais orkestrams muziejaus kiemelyje.

"Vidudienio varpai", "Popietės varpai", "Vakaro varpai" ir "Nakties varpai" – taip vadinosi festivalio koncertai.

Pirmieji du sulaukė ne itin didelio klausytojų būrio, užtat vakare klaipėdiečiai noriai plūdo į pamėgtą kiemelį.

Šiemet tiesiogine transliacija internetu surengtas varpų muzikos tiltas tarp Klaipėdos ir Kauno. Uostamiestyje grojo klaipėdiečiai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius, laikinojoje sostinėje – Julius Vilnonis.

Festivalio svečiai atvyko iš Belgijos ir Lenkijos. Vakariniuose koncertuose varpai aidėjo kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru ir Klaipėdos brass kvintetu bei Palangos miesto pučiamųjų orkestru.

Paskutiniajame koncerte žiūrovai aplodismentais reikalavo biso, o iš kiemelio juos išlydėjo palangiškių grojamas maršas.

Klaipėdiečiai pamėgo varpų muziką, kai kurie miestiečiai visus metus laukia ilgiausią metų dieną įprasminančio festivalio.