Nors Seime jau patvirtintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, leisiančios vartotojams pasirinkti pageidaujamą namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, aistros dėl liberalesnės tvarkos nerimsta. Pasirodė politikų nuogąstavimų, kad neva šilumos ūkis vėl bus monopolizuotas. Iš tiesų tokia isterija keliama tikintis padaryti spaudimą prezidentūrai.

Naikina ribojimus

"Nors daugelis supranta, kad Seimo patvirtintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį – galimybė vartotojams nevaržomai pasirinkti pageidaujamą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją – triukšmas vis tiek sukeltas. Tik todėl, kad norima sukurti vaizdą, jog Lietuva apimta panikos, vartotojai nepatenkinti, kad šilumos ūkis vėl bus monopolizuotas. Šioms pataisoms dar turi pritarti arba jas vetuoti šalies prezidentė. Tad keliama isterija - neva vartotojai yra nepatenkinti. Taip siekiama prezidentei įteigti mintį, kad vartotojus reikia gelbėti nuo esą blogos Šilumos ūkio įstatymo pataisos", – aiškino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Seimas praėjusią savaitę pritarė šio komiteto pateiktoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms. Išplėstas skaičius subjektų, galinčių teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas.

Seimo palaimintose pataisose numatoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti tik šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytu asmeniu priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais negali būti ne tik visi šilumos tiekėjai, bet ir kuro, biokuro, naudojamo šilumai gaminti, pardavėjai, gamintojai, apskaitos prietaisų pardavėjai ir gamintojai. Numatyta ir daugiau draudimų, kurie iš rinkos eliminavo daugybę šildymo iš karšto vandens sistemų prižiūrėtojų.

Nukentėjo ir finansiškai

Anot R.Žemaitaičio, įstatymo pataisos ir pasiūlytos todėl, nes per kelerius metus daugybė pavyzdžių parodė, kad galiojantis Šilumos ūkio įstatymas yra netobulas.

"Kai tik tas įstatymas įsigaliojo, rinkoje tiek sumažėjo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas teikiančių asmenų, kad nebeliko iš ko pasirinkti. Labai gerai, jog Seimas sugalvojo pakeisti įstatymą, kad šildymo ir karšto vandens tiekėjų rinkoje būtų gerokai daugiau", – džiaugėsi vilnietis, energetikos specialistas Pranas Vadapolas.

Nors tokios Šilumos ūkio įstatymo pataisos priešininkai aiškino, kad ir dabar galiojanti redakcija yra gera, vartotojai nepatyrė jokių negerovių, faktai rodo ką kita.
Pavyzdžiui, Vilniuje A.Mickevičiaus g. esančio daugiabučio namo gyventojai skaičiavo, kad per pastaruosius kelerius metus, kai galioja naujas Šilumos ūkio įstatymas, ribojantis žmonių teisę pasirinkti norimą šildymo sistemos prižiūrėtoją, jie šildymui išleido 20 proc. daugiau.
Taip nutiko, nes įsigaliojus įstatymui žlugo planai renovuoti namo šildymo sistemą. Renovacijos projektą buvo parengę šildymo sistemos prižiūrėtojai, kuriems, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui, buvo uždrausta užsiimti šia veikla.

Šildymo sistema taip ir liko nerenovuota, o jos dabartiniai prižiūrėtojai nebuvo itin kompetentingi, tad išlaidos šildymui per mėnesį už vieną butą padidėjo nuo 502 iki 592 litų, nors šilumos energija ir pigo.

Ieškojo landų

"Pats žinau, kad rinkoje sumažėjus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų jų paslaugos pabrango dvigubai ir net trigubai. Tai kur pagalba vartotojams, kaip mažinamos jų išlaidos šildymui?" – retoriškai klausė R.Žemaitaitis.

Pats viename Vilniaus daugiabučiame name gyvenantis parlamentaras tikino, kad neliko nieko kita, kaip įkurti daugiabučio namo savininkų bendriją ir samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų šildymo sistema.

"Kai įstatymas netobulas, ieškoma landų. O kai jų reikia ieškoti, vadinasi, reikia keisti įstatymą", – aiškino R.Žemaitaitis, ir pasiūlęs pakoreguoti Šilumos ūkio įstatymą taip, kad vartotojai turėtų didesnę galimybę pasirinkti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Jam antrino ir Seimo narė Birutė Vėsaitė. Ji pabrėžė, kad tik vartotojai turi teisę pasirinkti, kas prižiūrės jų daugiabučio namo šildymo sistemą.

"Vartotojams pasirinkimas buvo labai apribotas, tad gimė Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Labai tikiuosi, kad jas pasirašys ir šalies vadovė", – vylėsi B.Vėsaitė ir pabrėžė, kad kuo didesnę pasirinkimo galimybę turi vartotojai, tuo pigesnę ir kokybiškesnę paslaugą gali įsigyti.

Pabrangimas natūralu

"Manau, kad tikrai nėra taip tragiška, kad rinkoje negalima rasti šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, todėl ir nepalaikiau siūlomų Šilumos ūkio pataisų, nes dabar galiojanti redakcija yra geresnė. Natūralu, kai įsigalioja kokios nors taisyklės ar tvarka, rinkoje įvyksta staigių pokyčių, gali atsirasti paslaugų tiekėjų stygius, o tada išaugti ir kaina vartotojams. Tačiau pati rinka tai sureguliuos", – Seimo narys Kęstutis Masiulis neįžvelgė nieko bloga, kad iš rinkos eliminavus daugybę šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, labai pabrango ši paslauga.

Jis įsitikinęs, kad Šilumos ūkio įstatymo keisti nebūtina – esą šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugai ir toliau turėtų būti taikoma griežta kontrolė bei nemažai draudimų.

"Jei juos panaikinsime, šilumos punktus vėl prižiūrės šilumos tiekėjai. Gal netiesiogiai, bet per savo antrines įmones – to dabar daryti negalima. Taip šilumos ūkis vėl bus monopolizuotas ir mūsų tikslas – mažinti vartotojų išlaidas šildymui – liks nepasiektas", – dėstė K.Masiulis.

Paprašytas išsakyti nuomonę, ar ribojimas pasirinkti norimą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją nėra vartotojų teisių pažeidimas, K.Masiulis pabrėžė, kad šilumos ūkis nėra ta sritis, kur turėtų būti taikomi laisvos rinkos principai.

"Man kyla klausimas, ar šaukiantieji, kad dabartinis Šilumos ūkio įstatymas yra geras, kad jo nereikia keisti, kad rinkoje pakanka šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir jie dirba kvalifikuotai, gyvena daugiabučiuose namuose, kurių gyventojams aktualus tas įstatymas. Atrodo, kad visi tie garsiai šaukiantieji gyvena individualiuose namuose ir nelabai nutuokia, kokių problemų kyla vartotojui", – garsiai samprotavo R.Žemaitaitis.

Atrinks "kiauriausius" namus

Jis neneigė, kad ir Seimo patvirtintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos turi ne tik pliusų, bet ir minusų.

"Tačiau viena aišku, kad į jokį monopolį nebegrįžtame. Kas gali nutikti bloga, jei šilumos tiekėjas, 50-iai miesto daugiabučių tiekiantis šildymą, kituose 50-yje, kuriems netiekia, prižiūrės šildymo ir karšto vandens sistemą?" – retoriškai klausė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, jog Šilumos ūkio įstatymo pataisa yra itin susijusi ir su renovacijos procesu. Joje numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika.

"Taip objektyviai būtų nustatomi "kiauriausi" namai. Šie įgytų teisę gauti valstybės paramą renovacijai", – pabrėžė R.Žemaitaitis. Be to, pridūrė, kad tokią analizinę gali atlikti tik kvalifikuoti šildymo sistemų prižiūrėtojai. Jų rinkoje turėtų būti kuo daugiau, tad reikia eliminuoti jų veiklą ribojančius draudimus.

Skundai – teisme

Nuo 2012 m. liepos galiojantis Šilumos ūkio įstatymas ypač didžiųjų miestų gyventojams tapo tikru galvos skausmu.

Nors juo siekta drausminti šilumos tiekėjus, kad jie esą "nedegintų" radiatorių gyventojų butuose, tai smogė antru galu.

Gyventojai nebegali laisvai pasirinkti, kas prižiūrėtų jų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas.
Neseniai Konstituciniame teisme gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar tokia įstatymo nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Sulaukusi vartotojų skundų dėl Šilumos ūkio įstatymo diskriminacinių nuostatų, tyrimą yra pradėjusi ir Valstybės kontrolė.