Klaipėdietė Eglė Rubinienė augina dvi mažas mergaites, jos verslo partnerė ir kolegė Kristina Damulevičienė – tris dukreles, kurių jauniausiai – vos 4 mėnesiai. Abi jaunos moterys turi vaikiškų drabužių ir aksesuarų saloną. Šitą veiklą esą paskatino būtent motinystė.

Pasigedo krikšto drabužių

E.Rubinienė pasakojo, kad prieš ketverius metus šeima ruošėsi svarbiam įvykiui – dukrelių krikštynoms.

"Ieškojau proginių drabužių, kuo aprengti per krikštynas savo mergaites. Drįstu sakyti, kad Lietuvoje neradau, ko norėjau. Norėjosi ko nors išskirtinai gražaus, kokybiško ir nematyto.

Ryžausi ieškoti užsienyje, taip atradau olandų dizainerių drabužėlius. Jais papuošiau savo dukrytes ir nuo tada tik tais drabužėliais jas norėjau rengti", – pradžią prisiminė Eglė.

Moteris su savo bičiule K.Damulevičene sumanė įkurti vaikiškų drabužių ir aksesuarų bei dovanų parduotuvę, kurioje drabužėlių savo mažyliams rastų tos mamos, kurioms nesinori vaikų rengti kiniškais ar turkiškais masinės gamybos apdarais.

Salone parduodami ne tik proginiai, bet ir laisvalaikiui skirti drabužėliai, pagaminti iš labai kokybiškų natūralių ekologiškų medžiagų, – jie skirti alergiškiems vaikams.

Nerimavo, ar pasiseks

E.Rubinienė, nusprendusi pradėti prekiauti šiais drabužiais, nerimavo. Esą užsienyje aprangos gamintojų prekių ženklai yra žinomi ir Vakarų Europos pirkėjų jau nebereikia su jais supažindinti, tačiau Lietuvoje tai dar buvo naujiena.

Moteris teigė, kad drabužių kainos tikrai nemažos, todėl nežinojo, ar čia žmonės supras. Juk čia – ne Vakarai, kur užsieniečiai nedvejodami savo vaikams perka santykinai brangius drabužius.

Vaikų salono vadovė Kristina Čyžauskienė sakė, kad užsukę klientai visi be išimties klausia, ar pas juos yra natūralaus pluošto ir išskirtinių drabužėlių vaikui, tokių, kur niekur kitur nebus galima rasti.

"Tėvai renkasi išskirtinius drabužius ir išskirtinius aksesuarus, tokius, kad jų vaikas būtų išskirtinis. Tai tikrai nėra tuštybė, tai – meilė savo vaikams. Juk tie drabužiai puikiai dėvimi, jie jų nesunešioja, juos galima palikti jaunesniam broliui ar sesutei ir jie atrodo kaip nauji", – sakė K.Čyžauskienė.

Dovanų išliekamoji vertė

Parduotuvėje prekiaujama ir vaikų kambario interjero detalėmis, dovanomis bei aksesuarais mažyliams. K.Damulevičienė pasakojo, jog kūrėjų prašo, kad jie pagamintų tokius papuošalus, kurie tiktų prie aprangos.

"Visi šie daiktai yra rankų darbo, vienetiniai. Yra tėvų, kurie savo vaikams ieško tik to vienintelio papuošalo ar lėlės, kurios neturės jokia kita mergaitė. Kai kurie žaislai neskirti žaidimams, tai – interjero puošmenos. Lėlės yra lietuvių kūrėjų, net tų, kurie gyvena JAV ar Vokietijoje, darbai. Prekiaujame ir klaipėdiečių siūtais žaislais", – teigė K.Damulevičienė.

Klaipėdietė pasakojo, jog salone prekiaujama tokiomis dovanomis, kurios turi išliekamąją vertę. Vaikams reikia ir lavinamųjų žaidimų, tačiau neretai krikštynų proga seneliai anūkams dovanoja auksinius ar sidabrinius kryželius, o galėtų padovanoti išskirtinę rankų darbo lėlę, kuri bus vertinama ir po daugybės metų ir kurią vaikai galės dovanoti net savo anūkams. Tokia praktika esą labai populiari Vokietijoje.

Mamos palikimas

K.Damulevičienė pasakojo, kad pradėjo savo dukroms dovanoti interjerą puošiančias lėles ir meškinus. Pasak moters, jie neskirti žaisti, o – grožiui sukurti. Tuos žaislus kai kurie žmonės kolekcionuoja. Jos įsitikinimu, po daugybės metų tas žaislas turės dar didesnę vertę nei dabar.

"Kiekvieno gimtadienio proga savo dukroms perku po tokią lėlę, ta lentyna pas mus pilnėja ir, kai mergaitės užaugs, išeis į savo namus, atiduosiu joms savotišką palikimą – po 18 lėlių", – teigė K.Damulevičienė.

Esą, kai mama dovanoja lėlę savo dukrai, tai – ne šiaip nieko nereiškiantis ritualas. Ta lėlė, žinoma, turėtų būti išskirtinė. Teigiama, kad tokios lėlės dovanojimas savo mergaitei yra savotiškas mamos išminties, patyrimo bei gerųjų emocijų perdavimas.

Dukros – pagrindiniai modeliai

Taigi klaipėdietės E.Rubinienė ir K.Damulevičienė ėmėsi savo pačių mėgstamo užsiėmimo – padėti mamoms atrasti ypatingas dovanas ir drabužius savo vaikams.

"Tai, žinoma, verslas, bet mes šito žodžio nemėgstame. Tai – daugiau mūsų pomėgis, širdžiai malonus darbas, juk reikėjo kuo nors užsiimti per motinystės atostogas. Veikiausiai į samdomą darbą jau nebegrįšime", – mano Eglė.

Moteris pasakojo, kad jos ir kolegės Kristinos dukros labai mėgsta lankytis šioje mamų parduotuvėje.

"Matuotis drabužius – jų mėgstamiausias užsiėmimas. Mūsų mergaitės – pagrindiniai Vaikų salono reklamos modeliai", – džiaugėsi nišą painiose verslo džiunglėse atradusios klaipėdietės.