Skelbia ekspozicijos konkursą

Kaip tik šiomis dienomis Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė konkursą Pilies gatvėje 2A įrengti meninę ekspoziciją „Vėjų rožė“. Jos skulptorius – Arūnas Sakalauskas, o dizaineriai – Ugnė Bernotaitė, Vakaris Bernotas, Arvydas Barasa.

Skulptūra būtų įspūdinga – 9 metrų skersmens, padaryta iš suomiško granito, inkrustuota žalvarinėmis pasaulio krypčių raidėmis.

Ją planuojama įrengti naudojantis Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros plėtros programos lėšomis.

Realu, kad skulptūra būtų pastatyta 2025 m. vasarą, nes jautrioje paveldo zonoje neplanuojama darbų vykdyti žiemą, tiksliau nuo gruodžio 15 iki kovo 15 d.

Vieta: prie piliavietės atsiras „Vėjų rožė“ ir pilies maketas. / Projekto rengėjų nuotr.

Po pajūrį lakstę vėjai

Esminis šios skulptūros išskirtinumas bus tai, kad „Vėjų rožėje“ nurodyti vėjų pavadinimai bus tokie, kokius vartojo pajūrio ir pamario žvejai.

Atskirus pavadinimus turėjo ir išskirtiniai stipresni ar silpnesni vėjai, su lietumi, sniegu ar be jų.

Pavyzdžiui, smarkius ėjo gūsius vadino svylais ar pungliais, vos juntamą vėjelį – plendru, vėją su lietumi – stariu, greitai praeinantį vėjo gūsį – vėlingiu. Tokie pavadinimai buvo būdingi pamariui.

Pajūryje būdavo ir gintarinio vėjo, kurio sukeltos bangos išmesdavo gintarą iš jūros, o jūrinis brizas vakarais nuo jūros būdavo vadinamas pavėsiumi arba rugiu.

Dalis senųjų pavadinimų išlikę iki mūsų dienų: smarkus vėjas vadintas vėtra, vėjo sūkurys – viesulu. Stiprus vėjas pajūryje dar būdavo vadinamas ir umaru.

Vėjų pavadinimai „Vėjų rožės“ skulptūrai paimti iš 1981 m. Aloyzo Každailio knygos „Laivai ir jūrininkai“.

Į „Vėjų rožės“ skulptūrą paklius pajūrio žvejams būdingesni vėjų pavadinimai. Šiaurinis vėjas vadintas žiemeliu, šiaurės vakarų – suominiu, šiaurės rytų – aušriniu, rytų – žeminiu, pietryčių – ožiniu, pietų – launagiu, pietvakarių – šakšiniu, vakarų – jūriniu.

Dvigubas kultūrinis ansamblis

Klaipėdos „Vėjų rožė“ pagal dydį gerokai lenks Vilniuje Rotušės aikštėje esantį 3 m skersmens kompasą, kurio smailės nukreiptos į keturias pasaulio dalis.

„Vilniaus kompasas“ jokių išskirtinių pavadinimų neturi, tiesiog net nelietuviškai nurodytos pasaulio kraštų pavadinimų pirmosios raidės – W, N, E, S. Kompasas neva simbolizuoja pasaulio platybes ir Lietuvos vietą jame.

Klaipėdoje planuojama įrengti „Vėjų rožės“ skulptūra turės gerokai didesnę prasmę nei „Vilniaus kompasas“.

Klaipėdoje planuojama įrengti „Vėjų rožės“ skulptūra turės gerokai didesnę prasmę. Ji simbolizuos Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Galgi „Vėjo rožė“ pagaliau ir vilniečiams leis suprasti, kad tikroji Lietuvos jūrinės kultūros sostinė yra Klaipėda.

Simboliška, kad Klaipėdos pilies XVII a. 2,4 m ilgio ir pločio bei 1,1 m aukščio maketas įsikomponuos į „Vėjų rožę“. Mecenato Dariaus Laivio dovanotas Klaipėdos pilies maketas pagamintas iš bronzos ir granito.

Tiek pagal prasmę, tiek pagal medžiagas ir spalvinius sprendinius „Vėjų rožės“ skulptūra ir maketas susilies į vieną ansamblį su svarbiu istoriniu Klaipėdos akcentu, pajūrio ir pamario žvejų tradicija.