Sudarytos naujos sąlygos

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Baltijos jūros pakrantės pilkųjų ir kitų ruonių reabilitacijai yra numačiusi skirti iki 21 tūkst. eurų.

Už tuos pinigus pajūryje sugaunami nusilpę ruonių jaunikliai, kurie gydomi, šeriami, o pasveikę ir atgavę svorį iki 40 kilogramų išleidžiami į laisvę.

Iki šiol tokias paslaugas valstybiniams gamtos saugotojams dažniausiai teikdavo Lietuvos jūrų muziejus, kuris pats augina ruonius ir turi jų priežiūros patirties.

Veikiausiai muziejus ir toliau sieks teikti šią paslaugą, juo labiau kad prie jo įkurtas Jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Atidarius šį centrą Lietuvos jūrų muziejus turi galimybę jūros gyvūnams sudaryti jų gyvenimui būtinas sąlygas, panašias į tas, kokios yra jūroje. Jūrų muziejus savo baseinuose naudoja iš jūros specialiais siurbliais pumpuojamą vandenį.

Likimas: ruonis sutiko žmones, kurių požiūris į jūros gyvūnus yra nepalankus. „Wikipedia.org“ nuotr.

Šešėlis krito žvejams

Norint saugoti pilkuosius ruonius, reikalingi ne tik juos galintys užjausti žmonės, bet ir veterinarijos specialistai, kurie galėtų padėti gyvūnams.

Būna atvejų, kad gyvūnų globėjams patenka ir tyčia sužalotų jūros ruonių. Tuomet manoma, kad juos sužalojo žvejai, aptikę, kad ruoniai įsisuko į jūroje pastatytus jų tinklus. Ar taip daro žvejai, nėra jokio pagrindo teigti, nes joks ruonius žalojantis žvejas, kaip sakoma, už rankos nebuvo pagautas.

Pastaruoju metu sužalotų ruonių atvejų buvo mažiau.

Pastaruoju metu sužalotų ruonių atvejų buvo mažiau. Galbūt išgąsdino tai, kad viešai pradėta diskutuoti, jog už ruonių žalojimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Kita prielaida gali būti ir tai, kad, įvedus vis daugiau žvejybos draudimų, žvejai vis rečiau stato tinklus ir rečiau susiduria su juose puotaujančiais ruoniais.

Bet kokiu atveju, kai ruonių globėjai suranda nusilpusį ruonį, kuris dar ir sužeistas, privaloma pranešti aplinkosaugininkams, kad šie pradėtų tyčinio jūros gyvūnų žalojimo atvejo tyrimą.

Aplinka: pilkasis ruonis tarsi liudija, kad niekur nėra taip gerai, kaip gamtoje prie jūros. „Wikipedia.org“ nuotr.

Ne visi ruoniai išgyvena

Įprastai ruonių reabilitacijos paslaugos yra teikiamos nuo pavasario iki lapkričio.

Sugauti ruoniai turi būti ne tik apžiūrimi, bet ir tiriami rentgenu vertinant, ar nėra sulaužyti jų kaulai. Tyrimui imamas ir gyvūnų kraujas, atliekami biocheminiai tyrimai. Ypač tikrinama, ar gyvūnas nėra užsikrėtęs kokiu nors virusu.

Žaizdoti gyvūnai yra tvarstomi, naudojami skausmą mažinantys ir antibakteriniai preparatai.

Reabilitacija besirūpinantys globėjai sugautiems ruoniukams laikyti ir stiprinti privalo turėti specialius baseinus. Jiems ruošiamas ir specialus maitinimas, numatyta, kad turi būti skiriami vitaminai bei maisto priedai.

Yra ir speciali sunkiai sužalotų jūros gyvūnų eutanazijos schema. Numatyta, kad sugauti nugaišę gyvūnai po to, kai užpildomos specialios liudijimo formos, turi būti perduodami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Jei šis atsisako, gyvūnai gali būti perduodami ir švietimo ar mokymo įstaigoms, kur iš jų gali būti daromos iškamšos.