Prievolė – ne visiems

Kai penktadienį, birželio 14-ąją, pačiame uostamiesčio centre per mikrofoną buvo skaitomos ištremtų ir kalintų mūsų tautiečių pavardės, ne kiekvienas praeivis suprato, kas čia vyksta.

Skaudus istorijos faktas, kai prasidėjo Lietuvos gyventojų trėmimai, įstrigo į atmintį ne kiekvienam.

Tačiau birželio 14-oji nėra ta diena, kai gedulo kaspinu perrištą valstybės vėliavą privalu iškelti prie kiekvieno pastato.

Tai daryti būtina tik triskart per metus: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6 dieną.

Kaip priminė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė, Gedulo ir vilties dieną trispalvę su gedulo ženklu privalu iškelti valstybinėms savivaldybės institucijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms. Kitos įstaigos ir gyventojai tai gali daryti savo nuožiūra.

Penktadienį Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai netikrino, ar šio reikalavimo laikomasi.

Anksčiau tikrinimus rengę valdininkai įsitikino, kad Vasario 16-ąją tik nedaugelis nepakluso reikalavimui, dauguma papuošė pastatų fasadus vėliavomis.

Pamokos nepasiekė širdies

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys taip pat pastebėjo, kad 30 metų gyvendami laisvi ir nepriklausomi garbingus arba skaudžius mūsų praeities įvykius vis dar pagerbiame tik dėl baimės gauti baudą.

Savimonė: J.Genys tikisi, kad ateis diena, kai trispalves kelsime ne tik atmintinomis dienomis, bet ir per gimtadienius. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Šveicarai su tokia problema nesusiduria, gal todėl, kad daugelis vėliavų niekada nenuleidžia. Vėliava yra istorijos simbolis, kuris turėtų būti kiekvieno mūsų savastis. Per tris dešimtmečius savo istorijos pamokas lyg ir išmokome ar pramokome, bet jos, matyt, yra empirinio, bet ne emocinio lygio. Neįžvelgiu čia piktos valios. Svarbiausių valstybės praeities datų kalendorius neturi slėgti, apie jį nereikia visą laiką galvoti, jis turėtų būti mūsų savimonėje. Prievolė kelti vėliavą neturėtų būti kažkas primesto, įtvirtinto įstatymais. Tai turėtų būti kiekvieno mūsų savivokos dalykas, savotiška patriotinė kortelė", – svarstė J.Genys.

Pagerbia ir Žalgirio pergalę

Klaipėdoje yra žmonių, kurie prie savo namų iškelia Klaipėdos vėliavą ir tai daro ne tik valstybės švenčių ar atmintinomis dienomis.

Istorikas tikino, kad vėliavą galima kelti bet kada.

"Mums reikia pasiekti tokį lygį, kai žmonės patys norės kelti vėliavą. Juk kai kurie tai daro ir Žalgirio mūšio dieną ar prisimindami kitas pergales. Didaktika neduoda geidžiamo rezultato. Kol kas istorinėje savimonėje turime spragų. Kai laimime sporto varžybas, vėliavos plazda ant automobilių, tai yra gerai, jos rodo patriotizmo apraišką. Tai bendruomenės, pilietiškumo ženklas. Tikėkimės, kad toks jausmas išplis, ir vėliavas žmonės ims kelti ne tik tam tikromis visiems svarbiomis dienomis, bet ir per savo gimtadienį", – vylėsi J.Genys.

Kol kas akcentuojame tai, kas privaloma, arba ko neįvykdžius baudžiama.