Nors jiems per penkiasdešimt metų, šie vyrai didžiuojasi galėdami ant rankų sūpuoti savo kūdikius. Žymūs klaipėdiečiai sutartinai tvirtino, jog vėlyva tėvystė pakeitė jų gyvenimus, o bemiegės naktys, nuovargis ir rūpesčiai tikrai neužgožė jausmo, kad jie yra laimingiausi pasaulyje.

Laukia princesės

Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas Antanas Bosas šiomis dienomis gyvena ypatingu laukimu, nes bet kurią akimirką žmona Daina jam gali padovanoti dukrelę, kurią verslininkas jau dabar vadina princese. „Gal princesė ateis šįvakar, gal rytoj, gal kitą savaitę. Dabar jau nieko nebenuspėsi. Ji taip sportuoja, labai aktyviai beldžiasi į šį pasaulį“, – jaudulio neslėpė kitą savaitę 55 metų jubiliejų švęsiantis A.Bosas.

Paklaustas, ar nebuvo baisu brandžiame amžiuje vėl ryžtis tėvystei, patirti su ja susijusius rūpesčius, pašnekovas tikino nejaučiąs jokios baimės, o tik džiaugsmą.

Jam taip pat nė motais, kaip į jį žiūri aplinkiniai. „Aš jaučiuosi labai gerai, o ką kiti galvoja, man nusispjauti. Tiesą sakant, kiti 35 metų vyrai nesijaučia taip gerai kaip aš. Iš draugų negirdėjau jokių komentarų dėl savo amžiaus ir tėvystės, o gal jie man neišdrįso pasakyti į akis“, – svarstė verslininkas.

Viskas – pagal planą

Jis teigė, kad princesė yra planuotas ir labai laukiamas vaikais. „Viskas vyko iš eilės. Pirmiausia įsimylėjau moterį, ją vedžiau, tuomet užsimezgė gyvybė ir netrukus turėsime pagrandukę“, – džiaugėsi A.Bosas.

Tėvystei jis ryžosi ne tik todėl, jog norėjo susilaukti vaikų su mylima moterimi. Dar viena priežastis – noras kuo daugiau žmonių apdalyti savo meile ir šiluma. „Mūsų mažiausiajai Marijai (D.Bosas dukrai iš jos pirmosios santuokos – aut. past.) jau dešimt metų. Jai rūpi draugės, kompiuteriai, todėl nebėra kam atiduoti tos didžiulės meilės, kurią jaučiame. Krūtinė pilna jausmų ir jais norisi dalytis“, – teigė A.Bosas. Jis iš pirmosios savo santuokos turi 27 metų dukterį Indrę ir tuoj 22-ejų sulauksiantį sūnų Tomą.

Pajaunėjo 20-čia metų

Šiek tiek vyresnį nei vienerių metukų sūnų ant rankų sūpuoja Seimo narys Vytautas Grubliauskas, kuriam šiemet sukaks 54 metai.

„Kartais su žmona Inga pajuokaujame, kad kai Vytukui bus 18 metų, aš jau būsiu gerokai pensinio amžiaus. Tačiau toks suvokimas tik įkvepia judėti į priekį, supranti, kad negali sustoti ir galvoti apie senatvės poilsį, o privalai dirbti, veikti. Noriu, jog kai mano vaikas eis į mokyklą ir ją baigs, mane matytų ne paliegusį senį, kuriam jau reikia pagalbos, o jauną energingą tėvą, su kuriuo galima eiti petys petin. Taip, mažas vaikas tokiame amžiuje skatina pasitempti“, – vėlyvos tėvystės privalumus vardijo V.Grubliauskas.

Apie juos jis galėtų kalbėti nesustodamas. Kaip ir atsakomybę, kuri, bėgant metams, vis didėja.

„Mūsų pagrandukas yra tiek išlauktas, kad jam sugramdyta visa mūsų meilė. Jo gimimas mane patį pajaunino 20-čia metų. Į Vytuką žiūriu visai kitomis akimis, nei būčiau jaunas tėvas. Matydamas mažą žmogutį suvokiu, kad laiko gyvenime lieka vis mažiau, todėl reikia suspėti atiduoti kuo daugiau“, – patirtimi dalijosi parlamentaras.

Pamokos – iš pagranduko

Jis neslėpė, kad nepavyko išvengti tėviškų rūpesčių ir jie vargino, tačiau tai natūralu ir nepriklauso nuo tėvo amžiaus.

„Jaučiu didelį malonumą, kai galiu pagelbėti Ingai. Pats matau save iš šalies. Stebiu, kaip vertinu kiekvieną sekundę, kurią praleidžiu su mažuoju. Stengiuosi jį visada turėti glėbyje ir jis, matyt, jaučia stiprų mūsų ryšį, nes ant mano peties užmiega ramiausiai“, – gyvenimo patyrimais džiaugėsi V.Grubliauskas.

Jis teigė, kad pagrandukas jį taip pat jau spėjo daug ko išmokyti. Svarbiausia pamoka – išmokti branginti kiekvieną akimirką, nes ji nepasikartos.

„Savyje atrandu mažytę nuoskaudą, kad buvau kitoks, kai augo pirmoji mano dukra Agnė. Buvau užsikasęs darbais, vis bėgau ir galvojau, kad esu jaunas ir laiko viskam užteks. Todėl nemačiau kai kurių svarbių jos gyvenimo akimirkų“, – apgailestavo V.Grubliauskas.

Sūnums – ir 16, ir 48 metų

„Mano gyvenimo džiaugsmui Martynėliui po mėnesio sukaks 16 metų“, – pasididžiavimo pagranduku sūnumi neslėpė žymus kintiškis verslininkas ir kapitonas Alfonsas Pekarskas.

Jis sūnaus Martyno susilaukė būdamas 53 metų, o šiemet švęs 69-ąjį gimtadienį. Iš pirmosios santuokos jis turi 48 metų sūnų ir 44-erių sulaukusią dukrą.

„Turiu keturis anūkus, kurie yra nuo 18 iki 25 metų. Jie augo ir kartu augino Martyną“, – savo šeimos narius vardijo A.Pekarskas.

Jis neslėpė, kad Martyno susilaukė su antrąją žmona, kuriai dabar yra 45 metai. Su pirmąją sutuoktine keliai išsiskyrė, nes ji išvyko gyventi į Kauną.

„Meilė nežino amžiaus ribų, o jaunystė yra vienintelis trūkumas, kuris išnyksta savaime“, – lakoniškai apie gyvenimo pokyčius kalbėjo A.Pekarskas.

Paklaustas, ar galėdamas pasukti laiką atgal jis dar kartą ryžtųsi tėvystei sulaukęs 53 metų, pašnekovas nė nemirktelėjęs atsakė, kad būtų turėjęs dar daugiau vaikų.

„Negaliu įsivaizduoti gyvenimo be vaikų. Žmogus tam ir gyvena, kad galėtų kuo nors rūpintis, mylėti. Kai gimė Martynas, mano gyvenimas įgavo visai kitą prasmę. Buvau aistringas medžiotojas, bet padėjau šautuvą, mečiau rūkyti, pradėjau verslą, nes reikėjo aprūpinti šeimą“, – apie stimulą judėti pirmyn pasakojo dabar jau 69 metų vyras.

Pamėgo trankią muziką

Jis džiaugėsi, kad sūnui gali suteikti tai, ko jam reikia. Martynas siekia tapti menininku, todėl tėvas kasmet jį vežasi į įvairius užsienio šalyse esančius muziejus apžiūrėti įspūdingiausių meno kūrinių.

Paklaustas, ar sūnus nėra nė karto papriekaištavęs, kad tėvas per senas, A.Pekarskas įnirtingai papurtė galvą: „Niekada“.

„Jis mano geriausias draugas. Kai gimė pirmasis mano sūnus, man buvo 19 metų. Man gaila vaiko, kai prisimenu, koks buvau tėvas. Mokėjau tik reikalauti, įsakinėti, nurodinėti. Dabar viskas kitaip. Džiaugiuosi, kad puikiai sutariu ir su Martyno draugais. Visi kartu važiuojame į Vilniuje vykstančius šiuolaikinės muzikos koncertus. Ir žinote, ta tranki muzika man pradėjo patikti“, – juokėsi pašnekovas.

Jis neslėpė, kad save itin prisižiūri, nes nori patikti ir žmonai bei nedaryti gėdos sūnui. Todėl A.Pekarskas kiekvieną rytą mankštinasi, kasdien dviračiu numina 30–40 kilometrų.

„Kasdien laikau egzaminą ir prieš žmoną, ir prieš sūnų“, – žvalumu tryško pašnekovas.

Itin vyriškai atrodantis A.Pekarskas atskleidė paslaptį, kaip galima jį ištirpdyti: „Jei kas nors nori gerti šampaną  mano sąskaita, užtenka pasakyti, kad Martynas labai panašus į mane“.

Vytautas Rauba, Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas:

Reiškinys, kai tėvais tampa penkiasdešimtmečiai vyrai, tikrai nėra retas. Mačiau, kaip žmonos palaikyti ateina iš 60-ies sulaukę vyriškiai. Ar buvo vyresnių? Nežinau, moterys nesako, o į pasą juk nežiūriu. Vyro amžius tikrai nėra kliūtis susilaukti vaikų. Ar pats skatinčiau vyresnius vyrus tapti tėvais? Tai vyksta ir be mano rekomendacijų. Dažniausiai tai vyksta antroje santuokoje. Ją sudarę vyresni žmonės nori turėti bendrų vaikų. Kitas atvejis – tie patys sutuoktiniai užaugina pirmąjį vaiką, bet dar jaučiasi jauni, todėl po dvidešimties metų pertraukos nori susilaukti antro kūdikio.

Olegas Lapinas, psichologas:

Vyrai, kurie perkopę per 50 metų vėl tampa tėvais, patys nori pasijusti jaunesni. Vaikas vyrui yra įrodymas, kad jis turi potencijos, yra pajėgus, nesenas.  Žinoma, tenka girdėti pasisakymų, jog vyresnių tėvų vaikai kenčia, nes į mokyklą esą ateina ne tėvai, o seneliai. Tačiau vaikams tai tikrai nėra trauma,. Jie tai, kad tėvai yra senesni, priima kaip natūralų dalyką, nes taip buvo nuo mažų dienų. Be to, dabar beveik kiekvienas šiuolaikinis pagyvenęs žmogus jauninasi, todėl atrodo žymiai geriau nei būtų prieš kelis dešimtmečius. Nematau nieko blogo, jei brandūs vyrai susilaukia vaikų. Tai natūralu ir tokių atvejų tik daugės, nes daugėja vyresnių žmonių, kurie ryžtasi antrai ar trečiai santuokai.