Vestuvės – didžioji gyvenimo diena, apie kurią daugelis merginų svajoja nuo vaikystės. Jos gali tapti visam gyvenimui įsimintina švente, bet gali virsti ir košmaru.

Be planuotojo – nė žingsnio

„Praėjo jau tas “princesių„ metas, kai nuotakos pageidavo arklių su karietomis, ant galvų barstomų žiedlapių, paleidžiamų į orą balandžių. Dabar jos nori išskirtinės šventės, kad ji nebūtų kaip pusseserės, kaimynės ar kažkokios spaudoje aprašytos žvaigždutės vestuvės“, – besikeičiančius klientų poreikius dėstė klaipėdietė vestuvių planuotoja Vilma Bagdonaitė.

Septynerius metus šeimų šventes organizuojanti moteris pastebi, kad žmonių poreikiai itin pasikeitė per pastaruosius trejus metus. Žmonėms esą pabodo tik ilgas vaišių stalas, jie nori įsimintinos šventės. Todėl samdo profesionalus, kad jie viskuo pasirūpintų. Tačiau savo vizijų gyvenimo šventei, be abejo, turi kiekviena jaunoji.

Misija: atkalbėti nuotaką

Vestuvių planuotoja pasakojo, kad neretai nuotakas tenka atkalbėti dėl daugelio dalykų. Ypač dabar, kai leista pasirinkti netradicinę santuokos įteisinimo vietą.

„Iš pradžių visi labai trokšta tuoktis pajūryje. Prie jūros tikrai romantiška. Bet tokiu atveju neišvengiamos papildomos išlaidos, nes reikia išsinuomoti paviljoną ar skėčius nuo lietaus, galimas dalykas, jų neteks panaudoti, bet užsisakyti privaloma, juk niekas negarantuoja, kad tuoktuvių dieną nelis“, – sakė V.Bagdonaitė.

Ne kiekviena nuotaka susitaiko su mintimi, kad jos šukuoseną gali taršyti vėjas, o prie altorėlio teks žengti basomis šlapiu smėliu.

Norinčių tuoktis laivuose taip pat labai sumažėjo. Daugelio vestuvininkų patirtis rodo, kad toks sprendimas rizikingas.

„Kai po penkių minučių laive ima pykinti, o atsarginio plano nėra, kai kada tenka švęsti ir be jaunosios. Tie, kas labai nori vestuvių laive, siūlau prieš tai bent pusdienį paplaukioti ir išsiaiškinti, ar jie ištvers siūbavimą“, – tvirtino V.Bagdonaitė.

Pasirinkimo laisvės kaina

„Šiais metais dar nesulaukėme nė vieno prašymo sutuokti laive. Šiemet daugiau norinčiųjų susituokti piliavietėje, poternoje. Lėktuve ar oro balione Klaipėdos miesto ribose tuokti dar neteko“, – apie neįprastus jaunųjų įgeidžius pasakojo Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.

Pasak vedėjos, pageidaujančiųjų tuoktis prie jūros taip pat ne tiek daug. Jaunavedžiai renkasi Botanikos sodą, restoranus, viešbučius.

Klaipėdos santuokų rūmuose per metus sutuokiama 800, kitose vietose apie 50 jaunavedžių, o bažnyčiose – apie 450 porų.

Pamiršo paklausti jaunosios

Įnoringų vestuvių epicentre neretai atsiduria ir šventę įamžinti turintys fotografai.

„Santuokai jaunavedžiai renkasi muziejus, tačiau prieš tai neišsiaiškina, kad toje erdvėje dėl eksponatų saugumo neleidžiama nei filmuoti, nei fotografuoti. Tokios taisyklės yra beveik visuose muziejuose. Ten darbuotojams neįrodysi, kad eksponatai – tik fonas“ – jaunųjų neviltį dėl neįamžintos svarbiausios gyvenimo akimirkos prisiminė vestuvių fotografas.

O kartą dėl pasirinktos tuoktuvių vietos pajūryje vestuvės galėjo išvis neįvykti.

„Pastatytos arkos, papuošta aplinka, likus pusvalandžiui iki iškilmių, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai atsisakė važiuoti ir tuokti jaunųjų, nes jie savo šventei esą pasirinko ne miesto, o Klaipėdos rajono teritoriją“, – pasakojo pašnekovas.

Išgelbėjo vestuves

Klaipėdietis Michailas Andrijanovas, operatorius, ne vienerius metus filmuojantis ir vestuves, prisiminė kuriozinę tuoktuvių istoriją, į kurią buvo įpainiota visa gelbėjimo tarnyba.

Prieš porą metų, gūdžią žiemą, likus pusvalandžiui iki santuokos įregistravimo, jaunieji nusprendė ant Biržos tilto pakabinti simbolinę spyną. Pakabino, užrakino, apsikabino, pasibučiavo ir jaunoji per petį švystelėjo raktą į upę. Tačiau su juo nuskriejo ir mažutė delninukė, kurioje buvo vestuviniai žiedai bei dokumentai.

„Iki santuokos ceremonijos – pusvalandis. Jaunikis – lenkas, jaunoji taip pat sunkiai kalba lietuviškai, klausia manęs, ką daryti. Sakau, skambink ugniagesiams, negi pati ant ledo lipsi“, – netradicinę situaciją prisiminė M.Andrijanovas.

Nuotaka skambina pagalbos telefonu ir laužyta lietuvių kalba budėtojai aiškina, kad nori tuoktis, bet jos dokumentai ir žiedai upėje ant ledo. Jai pasiūlė išsiblaivyti.

Šiaip ne taip jaunajai pavyko paaiškinti, kas nutiko. Atvažiavo gelbėtojai ir išgelbėjo vestuves.

„Retai pasitaiko nuotaka ugniagesių fone. Labai svarbu, kaip pats žmogus reaguoja į tokias situacijas. Būna tokių atvejų, kai nuotakai trina batelis ir šventė jau sugadinta. Tada jai viskas blogai“, – pasakojo M.Andrijanovas.