Atgabentas iš pietų?

Paaiškėjo, kad vėžlį šiame tvenkinyje miestiečiai stebi nuo pavasario.

Jis ypač sulaukia didelio vaikų ir paauglių dėmesio.

Gyvūnas puikiai praleido vasarą, o rudeniop praeiviams kilo klausimas – koks vėžlio likimas bus žiemą?

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė patikino, kad iš miestiečių užfiksuotų vaizdų galima spėti, jog tai – invazinė vėžlių rūšis.

„Šis vėžlys turi tam tikrą žymą ant galvos. Tai – ne mūsų kraštų vėžlys. Tačiau juos gyventojai dažnokai paleidžia į aplinką. Mes su kolega Sauliumi Karaliumi, kasmet po du–tris egzempliorius išvystame. Dažniausiai būna taip – žmonės juos augina, o po to nusibosta ir paleidžia. Žinote, kiek tų vėžlių yra Klaipėdoje?“ – retoriškai klausė R. Dailidė.

Jūrų muziejaus specialistai patikino, kad rūšį iš nuotraukos sunku nustatyti.

„Bet tikrai ne lietuviškas. Gali būti ir geltonausis vėžlys, gali ir kita rūšis būti. Tačiau aišku, kad šio vėžlio paplitimas – pietų Kanada, JAV ir Šiaurės Meksikos teritorijos“, – pastebėjo R. Dailidė.

R. Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ar išgyvens, kai bus šalta?

Kažkas iš klaipėdiečių pastebėjo, esą vėžlys gali užmigti žiemos metu ir taip ištverti lietuvišką žiemą.

„Nemanau. Šiam vėžliui plius penki yra jau kritinė temperatūra. Jei tai geltonausis vėžlys, tikimybę išgyventi jis turėtų, jei žiemą vyrautų 5–7 laipsnių šiluma. Tai gali būti šios vėžlių rūšies kitas porūšis, be tai esmės nekeičia. Šie gyvūnai prisitaikę gyventi visai kitomis sąlygomis. Yra rūšių, kurios būna prisitaikiusios žiemos miegui. Pavyzdžiui, Azerbaidžano ar Kazachstano stepėse žiemą būna tikras speigas. Stepių vėžliai tuomet užmiega anabioziniu miegu“, – paaiškino specialistas.

Šiam vėžliui plius penki yra jau kritinė temperatūra.

Tai – reiškinys, kada organizmo gyvybiniai procesai tiek grįžtamai sulėtėja, kad organizmas atrodo nebegyvas. Pasikeitus sąlygoms, organizmo gyvybiniai procesai vėl ima spartėti, ir organizmas grįžta į normalios gyvybės būseną.

Klimato kaita padės?

„O šis vėžlys neturi prisitaikymo šalčiui. Jei aplinkos ir jo kūno temperatūra susivienodins, neaišku, kas gali nutikti jo organizmui. Kanados pietinėje pusėje tokie vėžliai dar išgyventų. Šios rūšies biologija pritaikyta aukštesnėms temperatūroms. Paradoksas, bet gyvūnai, prisitaikę gyventi žemesnėse temperatūrose, neišgyvena aukštų temperatūrų zonose“, – pasakojo biologas.

Tačiau jei klimatas šiltės, gal Lietuva taps priimtina šiai vėžlių rūšiai?

„Pietų Europoje šie vėžliai išgyvena. Jei klimatas šiltės, visko gali nutikti. Svarbu, kaip gyvūnas žiemoja. Klasikinis pavyzdys – mūsų ežiai. Jie po šakomis iš senų lapų susisuka lizdą. Gali net komposto krūvoje įsikurti. Irdamas kompostas skleidžia šilumą, ir taip ežys išgyvena žiemą“, – tikino R. Dailidė.