Siekiamybė – nešalinti danties

– Kas yra endodontas, kaip ir aišku – tai gydytojas, kuris specializuojasi danties šak-nies kanalų gydyme. Paaiškinkite, kas yra mikrochirurginė endodontija?

– Iš tiesų tai nėra nauja sritis. Tai danties šaknies viršūnės nupjovimas. Mokslinis pavadinimas būtų rezekcija. Pagrindinis šio gydymo tikslas – išsaugoti dantį bei jo funkcionalumą. Rezekcija siekiama sustabdyti infekciją danties šaknies kanale ir už danties ribų – kaule. Šito mokoma ir Lietuvos universitetuose.

Mano atliekama procedūra nuo kolegų skiriasi tuo, kad ją darau mikroskopu. Rezekciją gali atlikti tiek chirurgas, tiek periodontologas. Skiriasi tik sėkmės procentai. Pensilvanijos universitete, kur studijavau endodontijos mikrochirurgiją, sėkmės tikimybė – net 94 procentai, kai procedūra atliekama įprastai, šis procentas siekia vos 40.

– Kokia šios procedūros paklausa tarp pacientų?

– Tokių pacientų – daugybė, tik ne visi gydytojai žino apie galimybę išsaugoti dantį. Dar nėra nė dvejų metų, kai grįžau po studijų Amerikoje, tačiau pacientų sulaukiu itin daug ir ne tik iš Klaipėdos, bet iš visos Lietuvos ir net kaimyninių šalių.

Laikydamasi savo universiteto filosofijos – dalintis žiniomis, gydytojams rengiu nemokamus seminarus. Svarbiausia, kad gydytojai žinotų, kaip teisingai gydyti nešalinant dantų. Iš kolegų sulaukiu labai gerų atsiliepimų.

Ši procedūra rekomenduojama, kai pakartotinis kanalų gydymas neduoda rezultatų arba pergydymas tiesiog nebeįmanomas. Būtent tada ir reikalinga mikrochirurginė intervencija.

– Kokių atsiliepimų sulaukiate iš pacientų?

– Daugelis jų nustemba, kai pamato 3D nuotrauką, nes iki tol nieko panašaus nebuvo matę, nebent susidūrė su implantacija. Kai pacientui parodau tokią nuotrauką ir paaiškinu apie gresiančias komplikacijas, paciento nebereikia įkalbinėti rinktis šią procedūrą. Jis pasijaučia kaip gydytojas, kur viskas tampa aišku.

Griauna stereotipus

– Papasakokite trumpai apie save.

– Baigusi odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pradėjau dirbti Bokštų odontologijos klinikoje uostamiestyje. Po metų pasitaikė galimybė išvykti studijuoti į Ameriką, Pensilvanijos universitetą Filadelfijoje. Mano pasirinkta studijų kryptis – endodontijos mikrochirurgija.

– Kodėl pasirinkote būtent tokią kryptį?

– Visada galvodavau, kodėl tokiame moderniame pasaulyje žmonės netenka tiek daug dantų ir kodėl žmonės nenori jų išsaugoti? Mūsų pacientai nuo seno įpratę manyti, kad vienas odontologas turėtų gydyti visas burnos patologijas. Taip neturėtų būti. Bendrojoje medicinoje kiekvienas gydytojas turi savo sritį. Odontologijoje taip pat krypstama to link. Mano darbas – danties šak-nų kanalų ir viskas, kas su tuo susiję, gydymas.

– Kodėl Pensilvanijos universitetas?

– Dirbdama Bokštų odontologijos klinikoje norėjau specializuotis tam tikroje srityje. Mūsų klinikoje dirba žinomas medicinos mokslų daktaras Tadas Koržinskas, kuris man rekomendavo pasiskaityti apie Pensilvanijos universitetą. Pasidomėjusi supratau, kad tai ta vieta, kur norėčiau nuvykti. Tačiau su universiteto administracija buvo neįmanoma susisiekti. Parašiau jiems gal kokius penkis laiškus ir negaudavau jokio atsakymo – apimdavo tokia neviltis. Kaip vėliau paaiškėjo, visi mano rašyti laiškai taip ir liko neperskaityti – keliaudavo tiesiai į šiukšliadėžę. Atsakoma tik į tam tikrų universitetų laiškus. Jie nepriima nė vieno studento be rekomendacijos. Baigęs universitetą negali iškart važiuoti ten – turi įgyti praktikos pas gerbiamą savo srities specialistą, kuris galėtų tave rekomenduoti.

Tadas Koržinskas, Hamburgo universiteto dėstytojas, burnos chirurgas, ir buvo tas žmogus kuris parašė rekomendaciją ir nusiuntė universitetui. Tik tada prasidėjo mano priėmimas į programą.

Baigiamieji egzaminai – Klaipėdoje

– Kuo dar jus patraukė ši aukštoji mokykla?

– Ten pati didžiausia gydytojų endodontų koncentracija visame pasaulyje. Universitete dirba profesoriai iš viso pasaulio. Mokslas susijęs tik su naujausiomis technologijomis. Naujausias pasaulio išradimas testuojamas būtent ten. Mes pirmi ten pamatome visas naujoves (Diana pasakojo apie universitete išbandomus dalykus, kurie skamba kaip iš fantastikos srities – aut.past.), susijusias su endodontiniu gydymu. Nustebino ir studentų atranka. Motyvacinio pokalbio nepakanka. Net pirmą semestrą vykdoma atranka, kurioje dalyvauja studentai ir universiteto personalas. Apie dar vieną  atranką sužinojau tik trečio semestro pabaigoje. Pasirodo, tave vertina kiekvienas studentas. Nuo jų nuomonės labai priklauso, ar liksi universitete. Studentai aktyviai dalyvauja visose veiklose ir daug dirba. Ten negali būti žiūrovu.

Kitas nustebinęs dalykas – baigiamieji teorijos ir praktikos egzaminai vyksta odontologijos klinikoje, kurioje dirbi. Diplomas įteikiamas tik tada, kai klinika atitinka visus universiteto reikalavimus dėl technikos, naudojamų medžiagų, asistavimo ir net bendravimo. Universitete daug paskaitų skiriama bendravimui, taip pat laikomasi pozicijos, kad nė vienas profesorius nėra aukštesnis už paprastą studentą, vieni į kitus kreipiamės „tu“.

Dar vienas įdomus dalykas – visi rašyti moksliniai straipsniai prieš spausdinimą specializuotame žurnale pirmiausia turi praeiti šio universiteto filtrą. Sudėliojus visus šiuos dalykus, neliko abejonių, kur noriu studijuoti. Pasisekė, kad ten patekau.

– Gal žinote, kiek pretendentų teko nugalėti, kad patektumėte į svajonių universitetą?

– Per mėnesį atvažiuoja po du kandidatus, per metus – 24. Studentų yra tiek, kiek mikroskopų. Atrodo, nedaug. Studijų metu vis paklausdavau, kiek kandidatų pretenduoja į vieną rezidentūros vietą.  Juokais buvos atsakoma, kad sužinosiu, kai tapsiu dėstytoja. Žinau tik tiek, kad iš vietinių studentų į vieną endodonto vietą pretenduoja apie 200 amerikiečių. Kokia konkurencija tarptautinėje rezidentūroje, taip ir nepavyko sužinoti.

Žvaigždžių desantas – Lietuvoje

– Kiek yra tokių specialistų kaip jūs?

– Visoje Europoje – apie 10. Universitete beveik visus juos buvau sutikusi. Buvę studentai tampa kaip šeima. Kai po dvejų metų baigiau studijas, mane pasveikino: tapai mūsų šeimos nare. Įdomu tai, kad nepakanka baigti universitetą – kas pusmetį gauni kvietimą atvykti. Kas pusmetį visi studentai iš Europos savaitei atvažiuoja atnaujinti žinių, sužinoti apie naujoves. Rytų Europoje esu vienintelė tokia specialistė. Norėčiau, kad daugiau mano kolegų galėtų studijuoti pagal šią programą ir mūsų šalyje būtų daugiau tokių specialistų. Lietuvai tai būtų didžiulis pasiekimas. Visame pasaulyje šių procedūrų labai reikia, nes danties viršūnės rezekcija – paskutinė galimybė išsaugoti natūralų dantį. Nesuskaičiuoju, kiek dantų jau pavyko išsaugoti.

– Užsiminėte, kad pavasarį kai kuriuos jūsų dėstytojus bus galima išvysti ir Lietuvoje.

– Tam, kad galėčiau reklamuoti ne tik pačią studijų programą, bet ir Lietuvą, savo dėstytojus pakviečiau į simpoziumą. Šį pavasarį, balandžio mėnesį  Vilniuje su kita gydytoja Laura Andriukaitiene organizuojame simpoziumą, į kurį suvažiuos viso pasaulio žvaigždės – garsiausi pasaulio endodontai. Turėtų būti nerealus renginys. Panašiame renginyje buvau Meksikoje ir Argentinoje. Simpoziumai organizuojami skirtingose šalyse, tačiau profesoriai keliauja tik pas savo studentus. Universitetas laikosi tokios filosofijos.