Kelerius metus dalį sumokėtų savo mokesčių su žmona Klaipėdos universitetinei ligoninei skirdavęs klaipėdietis, ištikus bėdai, pagalbos joje nesulaukė.
Neužmigo dėl skausmo
Trisdešimtmetis vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), negalėdamas dėl skausmo užmigti, iš medikų tikėjosi bent konsultacijos. Tačiau, užuot sulaukęs pagalbos, buvo išprašytas laukan.
Klaipėdietis dirba pamaininį darbą: keturios dienos laisvos, tiek pat darbo. Trečiąją darbo dieną pajuto skausmą dešinėje pusėje, po šonkauliu. Jis tikėjosi sulaukti savo pamainos pabaigos ir tada žadėjo kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau po darbo dienos pasijuto dar blogiau.
Skausmas neleido užmigti. Vyras negalėjo nei įkvėpti, nei iškvėpti. Apie pirmą valandą nakties nutarė pasikonsultuoti su budinčiais greitosios medicinos pagalbos specialistais.
Greitosios pagalbos budėtoja iš apibūdinimo įtarė tarpšonkaulinio nervo uždegimą ir pasiūlė atsiųsti automobilį. Vyras nutarė pats nuvažiuoti iki ligoninės. Nors tą naktį budėjo Klaipėdos apskrities ligoninė, bet pacientas pasirinko universitetinę.
Patarė palaukti ryto
Ligoninėje pasitiko remontas ir tyla. Po kelių minučių tarpduryje pasirodė slaugytoja. Vyras neslėpė, kad skaudėti pradėjo vakar. Tad darbuotoja nustebo, kodėl jis kreipiasi tik dabar. Ji išsivedė kaip tik tuo metu pasirodžiusį kitą lankytoją su ištinusia akimi.
Atėjusi kita slaugytoja atšovė, kad jei vyras iškentėjo dieną, tai ištvers ir naktį, o rytą galės kreiptis į šeimos gydytoją. Arba pasiūlė sumokėti 79 litus už apžiūrą.
Vyras atsiprašė, kad pažadino, ir išėjo. "Nejaugi ginčysiuosi ir aiškinsiu apie Hipokrato priesaiką. Tenorėjau sužinoti skausmo priežastį ir kokius vaistus vartoti", – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Pacientas ne pirmą kartą buvo išprašytas iš Universitetinės ligoninės. Prieš kelerius metus jis, kamuojamas aukštos temperatūros, taip pat bergždžiai kreipėsi į ligoninės priimamąjį. Tada pagalbos jis sulaukė tik grįžęs namo ir išsikvietęs greitąją pagalbą.
"Pasirodo, geriau netaupyti svetimų pinigų", – ironizavo vyras. Kartu su žmona trejus metus porą procentų savo pajamų mokesčio jie savo noru skirdavo būtent šiai gydymo įstaigai.
Kita ligoninė, kitoks požiūris
Nesulaukęs pagalbos, vyras nuvažiavo į Klaipėdos apskrities ligoninės Priėmimo skyrių. "Iš pažiūros situacija buvo panaši, bet darbuotojų požiūris – visiškai kitoks", – pastebėjo jis.
Tą naktį budėjusi gydytoja Zita Ševerdovienė pacientą išsamiai apžiūrėjo, patvirtino diagnozę, suleido nuskausminamųjų, padarė kraujo tyrimus ir išrašė vaistų.
Tiesa, čia jis taip pat sulaukė klausimų, kodėl anksčiau nesikreipė į savo šeimos gydytoją. "Personalas pripažino, kad taip pat turėjo teisę manęs nepriimti. Bet medikai turėjo žmogiškumo", – tikino klaipėdietis.
Pacientas norėjo daugiau
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis iš pradžių tvirtino, kad nė vienas neapžiūrėtas iš jo vadovaujamos įstaigos tikrai neišeina. Tik kartais pagalbos nesuteikimą pacientai traktuoja kaip neguldymą į ligoninę.
Be to, Priėmimo skyrius teikia tik skubią pagalbą. Už pagalbos suteikimą neskubiais atvejais ligoninei nemokama. Pasak V.Janušonio, kai kurie pacientai, kreipdamiesi į Priėmimo skyrių, gudrauja, kad nereikėtų laukti kelis mėnesius eilėje pas specialistus.
Paprašęs vyro vardo bei pavardės vyriausiasis gydytojas pažadėjo išsiaiškinti situaciją. Perskambinęs V.Janušonis tvirtino, kad minėtas pacientas buvo apžiūrėtas. Jam nustatytas raumenų patempimas, suleista vaistų nuo skausmo, tačiau vyras esą norėjęs daugiau – psichotropinio pobūdžio medikamentų.
Budėjusiems darbuotojams įtarimų sukėlė neva keistas paciento žvilgsnis, labiau būdingas narkomanams.
Pats vyriškis teigė neminėjęs savo pavardės Universitetinėje ligoninėje, tačiau ligoninės vadovas tikino, kad tikrai kalbame apie tą patį ligonį.
Nesusipratimai – dėl pinigų
Klaipėdos apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas atmetė įtarimus dėl kvaišalų poreikio. Pacientą išsamiai apžiūrėjusiai gydytojai tokių įtarimų nekilo. Šią medikę vadovas apibūdino kaip atsidavusią savo darbui specialistę.
"Universitetinė ligoninė pasielgė teisingai ir principingai. Vyrui suteikta pagalba nebuvo būtinoji. Už šio paciento apžiūrą pinigus gausime ne mes, o gydymo įstaiga, kuriai jis priklauso. Tik gal kolegos galėjo suteikti informaciją, kur žmogui kreiptis pasibaigus gydymo įstaigos darbo laikui", – aiškino vedėjas.
Tokia raštu išdėstyta informacija turėtų kyboti ant visų gydymo įstaigų durų. Jei pacientui prireikia pagalbos po darbo valandų, jis turėtų kreiptis į įstaigą, su kuria sudaryta sutartis. Tada gydymo įstaiga nepraranda pinigų.
Naujausi komentarai