Sparčiai nyksta paveldas

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje po pristatytos studijos „Jachtų uostų tinklo žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje plėtros galimybės“ diskutuota, kad kanalui reikia palankesnio valdžios dėmesio. Studijoje buvo akcentuojama, kad turizmo ir rekreacijos reikmėms būtina aktyviau panaudoti Karaliaus Vilhelmo kanalą.

Jame pasigendama pramoginių laivelių sustojimo infrastruktūros, nesutvarkyti šliuzai, ne visur yra tinkamas gylis, dėl intensyvesnio plaukiojimo kanalu gali prasidėti krantų erozija. Sparčiai nyksta paveldas – kanalo senieji tiltai.

Dabartis: Karaliaus Vilhelmo kanalas ties Jokšais, kur vis dar tebėra nesutvarkytas istorinis tiltas.  (Vidmanto Matučio nuotr.)

Studijos rengėjų vertinimu, kanalas yra per menkai panaudojamas turistinei laivybai Minijos upe iki Lankupių, kanalu iki Drevernos upės ir Kuršių mariomis iki Atmatos žemupio. Visiškai nepanaudojama Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo dalis iki Klaipėdos miesto.

Dalis Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo yra įtraukta į Lietuvos vidaus vandenų kelių sąrašą. Tikimasi, kad Vidaus vandenų kelių direkcija imsis kanalą labiau pritaikyti laivybai, išvalyti kai kurias medžiais užvirtusias kanalo vietas ties Svencelės tolmologiniu draustiniu.

Svarbus objektas

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, kurios narys yra ir šių eilučių autorius, kreipėsi į Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrą, Lietuvos turizmo tarybos pirmininką Eligijų Čivilį.

Prašoma Turizmo taryboje išnagrinėti situaciją dėl Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo aktyvesnio panaudojimo turizmo reikmėms, jo platesnio pristatymo galimiems Lietuvos ir užsienio vandens turistams.

Praeitis: Karaliaus Vilhelmo kanalas prieškaryje su jame plaukiojusiais laiveliais atrodė patraukliai.  (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)

Šis kanalas yra vienintelis tokio pobūdžio objektas Lietuvoje.  Panašūs kanalai Vakarų Europoje ir pasaulyje yra pritaikomi turistinėms reikmėms, prie jų kuriama infrastruktūra, aptarnavimo objektai, veikia laivelių paslaugų ir nuomos punktai.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prašo Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą įtraukti į strategiškai svarbių Lietuvos turizmo plėtros krypčių sąrašą, pateikti pasiūlymus Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kaip jame sudaryti palankesnes sąlygas turizmo verslui vystyti.  

Kur kanale sustoti?

Didžiausia dalis kanalo eina per Klaipėdos rajono teritoriją. Šio rajono mero Broniaus Markausko prašoma kanalui daugiau dėmesio. Iškelta idėja, kad būtų tikslinga kokiame nors istoriniame pastate prie kanalo įkurti jo muziejų, kanalo lankymo turistinės informacijos centrą.

Mažųjų laivelių savininkai ne kartą yra teigę, kad plaukti Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalu nedaug prasmės, nes nėra nei kur sustoti, nei išlipti į ką nors pasižiūrėti.

Apžiūros objektais kanale galėtų būti sutvarkytas Lankupių šliuzas, Lankupiai su tolėliau per Miniją esančiu ilgiausiu Lietuvoje pakabinamu tiltu.

Įdomi vieta galėtų būti ir sutvarkytas Jokšų tiltas. Laivų sustojimai su laikinomis prieplaukomis galėtų būti įrengti prie tiltų į Dreverną, kur poilsiavietėse yra, kitoje lyg arba kuriami žuvų auginimo tvenkiniai. Prie kanalo yra ir keletas sodybų. Gal jų savininkams kiltų noras prie kanalo kurti kaimo verslo sodybas?  

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ir prašo Klaipėdos rajono vadovų, kad pateiktų planus ir idėjas, kaip išsaugoti kanalo istorinius objektus, kurtų naują infrastruktūrą, vystytų turistinius maršrutus, paties kanalo panaudojimo idėją plačiau pristatytų Lietuvos ir užsienio vandens turistams, galimiems investuotojams.

Šiuo metu nieko nėra daroma, kad gelžbetonine užtvara į Malkų įlanką atsiremiančio Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo atšaka būtų įrengta iki Kuršių marių ties ateityje planuojama valčių prieplauka. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašoma, kad dabar, kai jau patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas ir atverta galimybė statyti valčių prieplauką, būtų parengta ir Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos) kanalo atšakos į valčių prieplauką studija.

Taip pat viliamasi, kad Klaipėdos rajono ir miesto, Uosto direkcijos atstovai galėtų pabandyti rasti susitarimą ir dėl kanalo atšakos projektinių dokumentų rengimo.