Juodkrantėje jau pernai burzgė technika. Geologai mariose gręžė, kad žinotų, koks čia gruntas, kokių polių reiks – taip buvo pradėta ruoštis keleivinių laivų uosto statyboms. Dabar projektas perduotas ekspertams.

Bet vilčių uostą turėti jau po poros metų – neliko.  

„Jeigu netyčia pasirodys, kad projektą reikės skaidyti į 3 atskiras finansavimo dalis, nes 3 atskiros priemonės, nekalbu apie savivaldybės nemažą dalį lėšų šiame projekte, tai reiškia, jog bus vėl projektuotojų pirkimai, viešųjų pirkimų įstatymą puikiai žinome, vėl neaiškūs terminai. Jau nekalbu apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Grėsmę kelia teisinės ir kitokios kliūtys. 

„Dabar yra viešojo transporto susisiekimo tobulinimo klausimas, o čia atsiranda siūlymas skaidyti turizmo, Valstybės pagalbos dalis, lieka viešasis transportas bei savivaldybės dalis. Labai bijau, kad suvaldymas tokiai nedidelei savivaldybei tokių skirtingų reikalavimų gali būti didelis iššūkis“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Per daugiau nei 15 metų, kai vis kalbama apie Juodkrantės uosto projektą, jo kaina išaugo dukart – iki 17 milijonų eurų. O kokia bus iš tikrųjų, tik po konkurso taps aišku. Bet, anot ministro, dabar svarbiausia Europos Sąjungos neprarasti paramos.

„Būtiniausias ir svarbiausias dalykas, kad europiniai pinigai nenuplauktų. Žinoma, iš ankstesnių Vyriausybių, jog ne vienai tekdavo susidurti, kad dalis europinių pinigų būdavo neįsisavinama dėl to, kad patys užsižaidžiame su įvairiomis biurokratinėmis procedūromis“, – akcentavo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Susisiekimo ministerija kliūčių žada mažinti. Neringos meras patikslina, iki kada uostas Juodkrantėje privalo atsirasti.

„Paskutiniausias terminas yra 2029 metai“, – sakė Neringos meras. 

Juodkrantės uosto prieplauką norima kurti kaip salą. Teritorijoje planuojama ne tik uostui reikalinga infrastruktūra, bet ir erdvė su didele terasa. Planuojama, kad naujajame uoste tilps apie 80 įvairaus dydžio laivų.

Neringos valdžia sako, kad uostas ne tik laivams daugiau kelių atvertų, bet ir mažintų automobilių srautus. Be to, esą Juodkrantės uosto statyba yra istoriškai svarbi. XIX ir XX amžiaus sandūroje turistai tuomet garsų Europoje kurortą pasiekdavo reguliariai plaukiančiais garlaiviais.

„Tikrai pasigendame visuomeninio vandens transporto, kuomet plaukdavo laivai iš Klaipėdos iki Nidos su sustojimu Juodkrantėje. Šiuo metu daugiau yra privatus verslas“, – pabrėžė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Lina Dikšaitė.

Uostai Neringoje galėtų rastis ar plėstis ir kitose gyvenvietėse. Net Nidos uostas visų atplaukiančių nesutalpina.