Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį nemigos kamuojami klaipėdiečiai fiksavo neįprastą reiškinį – virš uostamiesčio dangus nusidažė žalia spalva, nakties skliaute švytėjo šiaurės pašvaistė.

Įspūdingą reginį nulėmė saulėje vykusi magnetinė banga. Pasak Etnokosmologijos muziejaus vadovo Gunaro Kakaro, šiaurės pašvaistės neįmanoma prognozuoti, kaip ir saulėje vykstančių neramumų.

„Išskyrus tai, kad plazmos debesis žemės link keliauja kelias dienas, todėl, pastebėjus neramumus saulėje, galima tikėtis reiškinių ir žemėje. Saulė yra audringa, pilna sūkurių, magnetinių audrų ir išsiveržimų“, – aiškino G.Kakaras.

Šiaurės pašvaistė Lietuvoje stebima vis dažniau. G.Kakaras aiškina, kad šiam reiškiniui įtakos neturi metų laikai, tačiau rudenį, žiemą ir pavasarį naktys yra ilgesnės, todėl šiaurės pašvaistė dažniau pastebima šiais metų laikais.

Specialistas tikino, kad saulės aktyvumas gali lemti sveikatos sutrikimus.

„Jei žmogus serga širdies ar nervų ligomis, yra jautresnis, magnetinės audros gali lemti sveikatos sutrikimus ar emocijų protrūkį. Aš pamenu senus laikus, kai kartą naktį observatorijoje prie teleskopo teko budėti su viena jauna astrofizike. Tai buvo lapkričio 1-osios naktis. Staiga dangus sužibo ryškiai raudona šiaurės pašvaiste. Mano pagalbininkė pabėgo iš observatorijos bokšto ir pasislėpė. Toks buvo didžiulis emocinis poveikis“, – prisiminė G.Kakaras.

Specialistas taip pat prisiminė dar vieną nutikimą, kai šiaurės pašvaistė siekė iki pat zenito, o jos spalvinė gama keitėsi nuo raudonos iki žalios.