Gyventojai: kas bus toliau?

RPLC Vaikų dienos stacionaras yra Jaunystės g. 4. Iki šios įstaigos įsikėlimo pernai gruodį vyko daugybė diskusijų ir net protestų.

Penkių aukštų pastato kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminosi, kad ramybę sudrums į centrą atvyksiantys nuo narkotikų ar alkoholio gydomi pacientai.

Vis dėlto prabėgus beveik metams skundų taip ir nesulaukta. Tačiau smalsaujama – gal dėl rugpjūčio viduryje įvykusio aukciono RPLC Vaikų dienos stacionaro čia nebeliks?

„Mes žinome, kad Turto banko pastatą, esantį Jaunystės gatvėje 4, pardavinėjo, aukcionas yra įvykęs ir pastatas nupirktas. Bet daugiau jokios informacijos niekas neskelbia. Mums patiems yra labai įdomu. Kaip supratome, veikiausiai pardavinėjo likusius aukštus. Pirmas aukštas jau yra atitekęs Priklausomybės ligų centrui. Bet bus keista kaimynystė tiems, kas šalia centro ten įsikurs“, – svarstė Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Ji taip pat tvirtino, kad nusiskundimų dėl RPLC veiklos iš gyventojų išties bent jau asmeniškai negavo.

„Pastaruoju metu su gyventojais šia tema nesikalbėjau. Negaliu pasakyti, bet man niekas nesiskundė, niekas neskambino“, – kalbėjo R. Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pardavė už 1,2 mln. eurų

Valstybės įmonės Turto bankas Komunikacijos skyriaus komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu patvirtino, kad patalpos buvo parduotos rugpjūčio 18 d. vykusio aukciono metu.

Bet bus keista kaimynystė tiems, kas šalia centro ten įsikurs.

Iš viso aukcione varžėsi trys dalyviai, o patalpos parduotos už 1,2 mln. eurų. Lėšos, gautos už šį objektą, bus pervestos į valstybės biudžetą.

„Sandoris dar nėra užbaigtas. Preliminariai pirkėjas turėtų visiškai atsiskaityti iki spalio pradžios. Po to, kai sandoris bus užbaigtas, jei turtą įsigijo juridinis asmuo, galėsime įvardinti pirkėją, kuris galbūt galės atsakyti į klausimą apie planus įsigytose patalpose“, – pažymėjo J. Skinulytė-Niakšu.

Ji taip pat paaiškino, kad pastatą valdo du valdytojai.

„Bendras pastato plotas yra 4 993 kv. m. Jį valdo du valdytojai: RPLC patikėjimo teise šiame pastate valdo 378 kv. m ploto. Turto bankas valdo valstybei priklausančias 3 365 kv. m ploto patalpas, kurios nėra naudojamos ir jos buvo parduotos rugpjūčio 18 d. aukcione už 1,2 mln. eurų, t. y. Turto bankas pardavė tik jo valdomas patalpas, RPLC valdomos patalpos (378 kv. m) nebuvo parduotos, jas kaip ir iki šiol valdo RPLC ir jose toliau veikia Vaikų dienos stacionaras“, – teigė Turto banko atstovė.

„Gal restorano nepadarys“

RPLC Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė sakė, kad išsikraustyti iš pastato dėl turbūt spalį pasirodysiančių naujų šeimininkų bent kol kas tikrai nesiruošiama.

„Taip, liksime dirbti. Apsiforminsime kaip atskirą vienetą to pastato, o ką pirkėjai darys su pastato likusia dalimi, nežinau. Mes nesinuomojame patalpų, o pagal patikėjimo teisę valdome šias patalpas. Nusiskundimų, kad būtų mumis nepatenkinti, kad kam nors trukdytų mūsų lankytojai, kurių neturime daug, kad skųstųsi ar gautume pastabų dėl šiukšlinimo arba kitų viešosios tvarkos pažeidimų, negavome“, – teigė V. Karulaitienė.

Naujuosius kaimynus RPLC atstovai nusiteikę priimti draugiškai.

„Nežinau, ką jie ten ruošiasi daryti, tikiuosi, kad restorano nepadarys. Bet kokiu atveju turėtų atsiklausti ir pačių aplinkinių gyventojų, ir mūsų. O ką jie ten darys? Veikiausiai įrenginės kokias nors gyvenamąsias patalpas, gal biurus. Galvoju, kad gal mes netrukdysime vieni kitiems. Tikrai stengiamės būti draugiški, bendruomeniški, kaimyniški, niekam netrukdyti, niekam neužkliūti, po savęs susitvarkyti, palaikyti švarą aplinkoje ir kultūringai gyventi. Galvoju, kad ir gyventojai, jeigu ten bus gyvenamosios patalpos, atsikeldami gal pagalvos ir prieš tai įsivertins, o mes esame nusiteikę draugiškai“, – atviravo pašnekovė.

Svarstė centrą plėsti

Anot V. Karulaitienės, patalpos virš centro nenaudojamos jau kelerius metus, tad RPLC Vaikų dienos stacionaras buvo pirmieji, pernai įsikėlę į pirmojo aukšto dalį.

„Ten nieko nėra gal penkerius metus. Nežinau tiksliai, bet tikrai ne vieneri metai. Kai Valstybinė Klaipėdos kolegija atidavė pastatą Turto bankui, ten jau nieko nebebuvo ir ten jau keleri metai nieko nėra. Įsikėlėme į pirmo aukšto dalį ir ten toliau yra tuščių patalpų, ten niekas negyvena, niekas nieko neeksploatuoja“, – kalbėjo RPLC Klaipėdos filialo direktorė.

Pernai buvo svarstyta RPLC Vaikų dienos stacionarą plėsti ir į kitus aukštus, tačiau šios idėjos atsisakyta dėl ir taip priešiško gyventojų požiūrio.

„Kažkokių šešėlių galbūt ir turėjome, bet kadangi susilaukėme labai daug visuomenės, bendruomenės pasipriešinimo, mes tikrai neisime prieš bendruomenę ir nekariausime ginklais. Yra, kaip yra. O idėjos, kad, atsiradus kažkur kitur mūsų centrui tinkamoms patalpoms, išsikraustytumėme, mes neatsisakome. Ir jeigu taip pasisuktų gyvenimo rodyklė, kad mes gautume kažkokias patalpas, mes iš čia išsikraustytumėme. Bet kol kas neplanuojame to daryti“, – teigė V. Karulaitienė.

Laukimas: RPLC Vaikų dienos stacionaras įsikūręs pirmajame pastato aukšte, o galbūt nuo spalio kituose aukštuose prasidės pokyčiai. Shutterstock / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kreipėsi apie 60 vaikų

RPLC Vaikų dienos stacionaro vedėja Ilmara Noreikienė nurodė, kad per visą pastarąjį laikotarpį centre gydėsi dar nedaug vaikų.

„Vaikų dienos stacionaro tikslas – teikti paslaugas vaikams ir jaunimui, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas ar turintiems kitų įpročių ir potraukių, sutrikimų kartu su šeima ir artima aplinka, ugdyti emocinius, socialinius, pažintinius ir mokymosi įgūdžius, kompleksiškai sprendžiant rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamas problemas“, – sakė I. Noreikienė.

Ambulatoriškai konsultacijos į gydytoją psichiatrą jau kreipėsi apie 60 vaikų. Dalis jų pagal poreikį gavo psichologo, socialinio darbuotojo bei ergoterapeuto konsultacijas.

Taip pat pagal poreikį šiame stacionare konsultuojami vaikų artimieji.

„Su vaikais dirba visi specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, psichiatras, slaugytojas. Dirbama grupinių ir individualių užsiėmimų metu. Kiekvienam vaikui yra sudaromas gydymo ar pagalbos planas, įvertinant vaiko galimybes ir grėsmes. Į sveikimo procesą visuomet yra įtraukiama ir vaiko artima aplinka, siekiant maksimalaus poveikio“, – teigė medicinos psichologė Irina El Osta.