Kuršių nerijos šviesuolio gyvybė nutrūko po žaibiškos kovos su COVID-19. Keturis dešimtmečius savo širdį ir rankas atidavęs Kuršių nerijos miškams, miškininkas mirė būdamas 65-erių.

Nuoširdaus miško mylėtojo mirtį patvirtino jo žmona Gražina. Moteris teigė, kad jie labai saugojosi užkrato ir net nenutuokia, kur galėjo apsikrėsti.

Jos vyrui sausio 7 d. diagnozuotas koronavirusas. Po kelių dienų, ženkliai pablogėjus sveikatai, jis paguldytas į Klaipėdos ligoninę, kur po savaitės jo gyvybė užgeso.

„Negaliu patikėti, dar tą pačią dieną su juo kalbėjau, o staiga jo nebėra, iš manęs jį pavogė liga.

Net neleido su juo atsisveikinti, neleido jo paskutinį kartą pamatyti“, – sielvartavo moteris.

A. Laurinaitis gimė miškininko šeimoje Smiltynėje 1955 m. liepos 7 d. Tik baigęs mokslus Kaune, jis įsidarbino Kuršių nerijoje, kur Smiltynės girininkijoje dirbo, o vėliau ir jai vadovavo 40 metų.

A. Laurinaičio daliai teko ne tik sodinti nerijos miškus, bet ir prisėdėti gesinant milžiniškus šį nuostabų kampelį naikinusius gaisrus, vėliau – vėl atsodinti buvusias gaisravietes.

Jis buvo žmogus nuoširdžiai mylėjęs miškus ir visą gyvastį.

Velionis bus kremuotas sausio 21 d., o laidojamas sausio 30-ąją Kuršių nerijoje.