Nesibodi vedžioti šunų

Dabar Vitės kapinių vietoje yra du Pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti skirti paminklai. Vienas žymi per 150 rusų karių palaidojimo vietą.

Kitas, greta stovintis, skirtas Didžiosios Britanijos karių A. Bantingo ir J. W. Kroksono, žuvusių 1917 ir 1918 metais, atminimui.

Kartą per metus, minint Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukų atminimo dieną (angl. Remembrance Day / Sunday), prie šių paminklų ateina Jungtinės Karalystės piliečiai, dalyvauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai.

Visą kitą laiką šie kapai nelankomi.

Iki Antrojo pasaulinio karo veikusios miesto Vitės kapinės sunyko sovietmečiu. Dabar šioje vietoje gyventojai dažnai vedžioja šunis, nors prieigose pastatyta informacinė lenta skelbia, kad tai yra žmonių amžino poilsio vieta.

Kiek čia palaidota vietos gyventojų, kokia buvo kapinių struktūra ir planas, dar reikės tirti.

Įtrauktos į vertybių registrą

Miesto strateginiame veiklos plane numatyta per šiuos ir artėjančius metus imtis Vitės kapinių tvarkybos, tam numatyti ir pinigai, bet kol kas tai tik popieriuje parašyti žodžiai.

Kad jie taptų kūnu, turi būti rastas projektuotojas, surengti viešieji pirkimai darbams atlikti.

Vienas svarbiausių siekių – kad šioje vietoje nebūtų vedžiojami šunys, kad čia būtų rekreacinė zona su minimalia infrastruktūra – apšvietimu, suoliukais.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška pasakojo, kad šios kapinės įtrauktos į kultūros vertybių registrą, jų istorinė vertė miestui – didelė.

„Pagrindinis tvarkybos tikslas būtų, jog tos kapinės būtų grąžintos miesto visuomenei su priminimu, kad tai yra istorinės Vitės kaimo kapinės, buvusios vienos svarbiausių mieste. Šiemet baigiamas rengti projektas dėl Smeltės istorinių kapinių tvarkymo. Vitės kaimo kapinės yra analogiško dydžio ir svarbos. Mano žiniomis, projektavimo darbai turėtų startuoti šiemet, – pasakojo V. Juška. – Aš įsivaizduoju, kad turėtų būti atkurta senoji struktūra. Nežinau, ar tuo keliu bus einama, šiuos klausimus, matyt, reikės aptarti ir su Kultūros paveldo departamentu. Vienas svarbiausių siekių – kad šioje vietoje nebūtų vedžiojami šunys, kad čia būtų rekreacinė zona su minimalia infrastruktūra – apšvietimu, suoliukais. Būtų gražu, jei apsilankę žmonės čia galėtų pasėdėti, atsiminti istorines šių kapinių ir viso kvartalo peripetijas.“

Moralė: vietos gyventojai nesibodi kapinėse vedžioti savo augintinių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į atrankas nesiveržia

Svarbiausia vertingoji šios vietos savybė – palaidojimai, todėl galima spėti, kad tvarkant bus įrengti ne kietos dangos takai, o žvyro ir kietai suplūktos dangos takeliai.

Kol kas nežinia, kaip seksis atrinkti projektuotoją. Tokios abejonės kyla prisiminus Smeltės kapinių atvejį, kai beveik metus buvo sugaišta, kol pavyko įkalbėti architektą dalyvauti konkurse, tad viešajame pirkime dalyvavo tik jis vienas.

„Spėju, kad bijoma sudėtingumo, susijusio su sakraline objekto verte. Čia teks atsižvelgti į daugybę aspektų, susijusių su istorija ir paveldo apsauga. Architektams tokiuose darbuose reikalingi papildomi atestatai. Prisiminkime, kad nebuvo paprasta suprojektuoti ir miesto istorines kapines, kur dabar yra Skulptūrų parkas“, – dalijosi miesto paveldosaugininkų vadovas.