Klaipėdoje esančios bendros Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Vokiečių karių kapinės bus atnaujintos. Artimiausiu metu jose ketinama sumontuoti dvi papildomas vardines betonines plokštes, skirtas kare žuvusiesiems atminti.

Herkaus Manto gatvėje, prie posūkio į Melnragę esančios Vokiečių karių kapinės kasmet tvarkomos Klaipėdos ir kitų miestų savanorių.

Sausį pajūryje siautęs uraganas Feliksas neaplenkė ir šių kapinių bei pridarė nemažai žalos – išvartė medžius ir kapinių tvoras, pažeidė antkapius.

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga suorganizavo savanorių darbo stovyklą, į kurią įsiliejo ir miesto gyventojai. Į Klaipėdą atvykę talkininkai, apie 20 jaunuolių, dvylika dienų kuopė audros nuniokotas kapines.

Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos atstovas Lietuvoje ir sykiu Klaipėdoje Kazimieras Arlauskas sakė, kad kapinaitės nuolat reikalauja priežiūros, tačiau ne visada tam atsiranda lėšų ir savanorių pajėgų.

"Čia kasmet būtina surinkti šakas, nupjauti žolę, atlikti kitus darbus. Kai kurie asmenys geranoriškai talkina ir padeda. Tačiau kartais kyla sunkumų, nes rudenį prikrenta daug lapų, o uostamiestyje siautėja dideli vėjai. Ši priežiūra juk nėra kasdienė, o viena organizacija nesuspėja visko sužiūrėti", – sakė K.Arlauskas.

Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga rūpinasi žuvusių vokiečių karių kapais, palaikų ekshumavimu ir perlaidojimu visoje Lietuvoje.

"Organizacija vienija 45 Europos valstybes, kuriose įsikūrusios mūsų atstovybės. Didžiausia pareiga ir atsakomybė – prižiūrėti didelį kiekį išlikusių vokiečių karių kapinių. Vien Lietuvoje jų yra per 260. Ir kiekvienais metais aptinkama vis naujų. Štai vien per šiuos metus gavome daugiau nei 25 pranešimus apie atskirus palaidojimus pamiškėse, kiemuose, sodybose. Pavieniai asmenys kreipiasi į mus prašydami identifikuoti karių palaikus ir perkelti juos į bendras kapines", – pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga Lietuvoje turi surinkusi per 100 karstų, todėl planuoja daryti naujus perlaidojimus.

"Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, dar nepadaryta daug darbų. Mūsų organizacija daugiausia išsilaiko iš pavienių savanoriškų paaukojimų ir tik nedidelę dalį lėšų skiria Vokietijos valdžia. Beje, čia kaskart atvažiuoja žmonių iš užsienio, ieškančių savo palaidotų giminaičių", – pasakojo K.Arlauskas.