Klaipėdietis Mindaugas Maurukas jau ne vienus metus savo bute augina itin egzotiškai atrodančius vorus ir roplius. Kai kas tokių gyvių baidosi net ir žvelgdami į juos pro stiklą, o šiam jaunam biologui tai – jaukūs naminiai gyvūnėliai.

Namuose – vorai ir chameleonai

Šiuo metu uostamiestyje gyvenančio M.Mauruko namuose dienas leidžia dvi poros jo naminių gyvūnėlių – vorai ir chameleonai.

"Nemėgstu šunų, jaučiu jiems baimę. Man įdomiau auginti ką nors egzotiško", – pasirinkimo priežastį apibūdino pašnekovas. Tiesa, vaikinas pripažino, kad jam kasdien namuose draugiją palaikančių gyvūnų bijo visi: vieni daugiau, kiti mažiau.

"Tai yra nuodingas, pavojingas gyvūnas, jis gali įkąsti. Ir tai normalu. Aš vorų taip pat neimu į rankas", – pasakojo augintojas.

Rimtai draugystei – ketveri

Neseniai biologo specialybę įgijusio vaikino pažintis ir gyvenimas drauge su tokiais gyviais prasidėjo maždaug prieš ketverius metus.

Tiesa, keletą tokių draugų vaikinas namuose glaudė ir anksčiau, tačiau, kaip pats sakė, rimta jo ir egzotinių gyvūnų draugystė prasidėjo prieš ketverius metus. Vaikino artimieji, šiam nusprendus sukurti tikrą vorų, roplių ir jų ėdesio fermą, reagavo ramiai – išskirtinio pasipriešinimo nerodė, priėmė kaip įprastą reiškinį.

"Kai gyvenau su tėvais, neauginau nieko, nes tiesiog neleido, bet kai iš Marijampolės persikėliau į Klaipėdą – tada prasidėjo", – prisipažino M.Maurukas.

Nereikia vesti į lauką

Tokių išskirtinių gyvūnų augintojo diena – kur kas ramesnė nei pasirinkusiojo namuose laikyti įprastus šunis ar kates. Pašnekovas juokavo, kad vorų kasdien, rytais ir vakarais, bet kokiu oru į lauką vesti nereikia. Jie taip pat kasdien nesimaitina. Ėdesio pastarieji paskanauja maždaug vieną kartą per savaitę. Todėl išvykstant kelioms dienoms atostogų esą nereikia sukti galvos, kas pamaitins ar pažais su šiais mažaisiais draugais.

Šiuo metu M.Mauruko bute gyvenantiems ropliams reikia kur kas daugiau dėmesio. Jie be žmogaus rūpesčio savaitės neištvertų. "Kai atsirado ropliai – laiko reikia daugiau. Juos reikia kasdien  maitinti, jiems kasdien reikia drėgmės. Jeigu šilta, chameleonus išleidžiu pavaikščioti po balkone augančius pomidorus, o vakarop vėl juos maitinu", – aiškino pašnekovas.

Neturi ilgalaikės atminties

Populiariausios iš netradicinių Mindaugo augintinių – gyvalazdės. Šie gyviai paprastai gyvena apie metus, o štai žmogaus draugystė su kai kuriais vorais gali tęstis ir trisdešimtmetį. Vis dėlto, pašnovo teigimu, nevertėtų tikėtis, kad vorai ar kiti panašūs egzotiniai gyvūnai prisiriš prie jūsų, atpažins ar lauks sugrįžtančių po darbo dienos.

"Yra tik jų instinktai. Šie gyviai neturi ilgalaikės atminties, o trumpalaikė – taip pat komplikuota. Tai, ką voras pamato ryte, vakare jau neprisimins. Prie žmonių jis tikrai neprisiriš, tai – neįmanoma. Gyvendamas voras tiesiog ugdo instinktus. Jeigu maitinsime jį visada tokiu pat maistu, jis išmoks jį greičiau sudoroti", – pasakojo egzotinių gyvūnų augintojas.

Auginimas – ne kaip filme

Anot pašnekovo, Lietuvoje vorų auginimas neprimena scenų iš filmų, kur tokiems augintiniams į narvą metamos pelės ar paukščiukai. Mūsų šalyje tokie gyviai paprastai minta tarakonais, kirminais, svirpliais. Kai kurie vorų augintojai minėtą ėdesį veisia, kiti – perka.

Vienam vorui pakanka 10 gyvių – per mėnesį išlaikyti vorą kainuotų apie pusantro euro, o paties voro kaina – nuo kelių iki keliasdešimt eurų.

Augina ir laisvėje

Norint auginti vorą, jam nereikia namuose daug vietos. Įprastas voras įsikuria visai nedideliame, maždaug 25 cm ilgio, 30 cm pločio ir 25 cm aukščio stikliniame terariume. Tai nakties gyvūnai, todėl jiems reikia daugiau tamsos, terariume privalu įrengti slėptuvių, kur šie gyvūnai galėtų leisti dienas.

Šiems gyvūnams taip pat labai svarbi šiluma, todėl po terariumu paprastai išvedžiojami terariumo apačią šildantys kabeliai. O štai gyvalazdėms reikia daugiau erdvės, laisvės. Joms nebūtinas atskiras būstas. Šie gyviai jaukiai įsikuria tiesiog ant kambarinių augalų, kur gali praleisti visą savo amžių.

Auginant roplius labai svarbu juos pakankamai aprūpinti dienos šviesa. Jiems turi plieksti specialios lempos, nes antraip šie gyvūnai gali susirgti sunkiai pagydomomis ligomis.

Tapo zoologijos sodu

Kelerius metus besitęsianti vaikino draugystė su vorais bei nariuotakojais jau virto ir verslu. Antrą vasarą Palangoje kartu su bendraminčių komanda M.Maurukas atidaro būtent tokių gyvūnų zoologijos sodą. Jame lankytojai gali susipažinti su įvairiausiais nariuotakojais – vorais, skorpionais, gyvalazdėmis, maldininkais, šimtakojais, tarakonais, vabalais.

"Tai prasidėjo nejučia. Iš pradžių su šiais gyvūnais važiavome per mokyklas. Tai buvo edukacinis projektas. Kai sukaupėme daugiau nei 20 šių gyvūnų rūšių, nebegalėjome vežti tiesiog parodos – teko įsteigti zoologijos sodą", – "Insektariumo" atsiradimo istoriją pasakojo pašnekovas.

Trokšta auginti

Jaunuolių sumanytas projektas kol kas vyksta sklandžiai. Tiesa, lankytojai į "Insektariumą" priimami vos įšilus orams – nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Likusią metų dalį "Insektariumo" komanda savo augintinius pristato kituose miestuose, vykdo edukacinius projektus, užsiima naujų zoologijos sodo gyventojų veisimu, prekyba jais internetu.

Pasak pašnekovo, visuomenė vis palankiau žvelgia į tokius gyvūnus. Vis daugiau apsilankiusiųjų "Insektariume" panūsta kurį nors pamatytą gyvūną įsigyti. Dažniausiai – gyvalazdę ar vorą. Nusipirkusieji vieną vorą, grįžta įsigyti antro, trečio ir net jų kolonijos. Juk vorai – taikios būtybės. "Jeigu mes jiems nieko blogo nedarome, tai ir jie būna ramūs", – užtikrino augintojas.