Dar prieš septynerius metus grupė klaipėdiečių entuziastų kreipėsi į verslininką, dosnumu garsėjantį mecenatą Rimantą Cibauską, kad ši kilni idėja virstų kūnu.

Vydūno – humanisto, rašytojo ir filosofo 150-osios gimimo metinės buvo paminėtos pernai.

Tada tikėtasi, kad jubiliejiniais metais pavyks suspėti atverti Vydūnui skirtą skverą Klaipėdos centre.

Aplinkybės taip susiklostė, kad nauja jauki viešoji erdvė su bronzine Vydūno skulptūra oficialiai bus atverta šį sekmadienį, rugsėjo 1-ąją.

Kol kas skulptūra dar "ilsisi" jos kūrėjo dirbtuvėse.

Anot A.Sakalausko, prieš iškilmes 3 metrų aukščio basakojo filosofo atvaizdas bus įtvirtintas skvero fontane, šalia bus ir bronziniai Vydūno batai.

"Negaliu nesidžiaugti šiuo darbu. Kai viskas stos į savo vietas, tada ir pamatysime tą tikrąjį vaizdą, kurio siekėme. Ten turėtų atsirasti visas Vydūno filosofijos laukas. Manyčiau, tai didelis įvykis Klaipėdai. Tik gaila, kad Vydūnas lig šiol nėra pakankamai įvertintas", – teigė skulptorius.

A.Sakalauskas skulptūrą kūrė kartu su kolegomis ukrainiečiais Borisu Krylovu ir Olesiu Sidoruku.

Vydūnas, tikrasis vardas Vilhelmas Storosta (1868–1953), legenda tapo dar būdamas gyvas.

Sveikas gyvenimo būdas, mintys apie laisvų žmonių tautą ir polinkis į teosofiją traukė žmones.

Vydūnas, aktyviai veikęs ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nenuginčijamai padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai.

Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, filosofas savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne "paviršiaus dalykuose laisva".

Jis buvo garsus ne tik Klaipėdos krašte, kur puoselėjo lietuvybę, bet ir visoje Lietuvoje.

Atkūrus nepriklausomybę, įvertinant jo nuopelnus, Vydūno atvaizdas puošė 200 litų nominalo kupiūrą. Viešų jo atminties ženklų nėra daug.

Nuo šiol naujas jaukus Vydūno vardo skveras uostamiestyje džiugins klaipėdiečius ir miesto svečius.